Jurbarkiečiams į miškus skubėti neverta

Lietingi vasaros orai grybų derliaus dar neišaugino. Nors pamažu dygsta, bet grybautojų krepšių nepripildo. Kas tenkinasi voveraitėmis, tie gali drąsiau sukti į mišką, nes pietums jų prisigrybauti gali kiekvienas, o štai besitikintys baravykų ar raudonviršių turi bent kiek luktelėti. Net ir girininkai jų nedaug miškuose aptinka, o jei ir randa – tai daugelis sukirmiję arba dar neužaugę tiek, kad būtų galima dėti į krepšį.

Grybų – tik pietums

Jei išsiruošite į mišką, grybų parsinešite nebent pietums. Pasak Mociškių girininkijos girininkės Dalios Mačiežienės, grybai dar tik pradeda dygti, todėl tikėtis pilnų krepšių neverta. O ir grybautojų miškuose – dar tik vienas kitas. „Savaitgalį sutikome vos keletą grybautojų, kurių prisirinkti grybai – voveraitės. Nors man pasisekė rasti ir baravykų, kurie buvo palyginti dideli, tačiau labai sukirmiję. Taip kad pagrindiniai grybai šiuo metu mūsų pusėje – tik voveraitės“, – sako girininkė. Nors ši vasara grybams tinkama, nes užtenka drėgmės, bet kol kas jie neskuba dygti.

Viešvilės girininkas Kęstutis Masaitis  mano, kad to priežastis – šilumos trūkumas. Vos tik atšils, reikalai kaip mat pasikeis. „Grybams reikia ne tik drėgmės, bet ir šilumos, o naktys dar gana vėsios. Kai tik atšils, ims dygti. Kol kas daugiausia voveraičių, bet po poros savaičių, manau, ir kitų grybų bus galima rasti. Grybautojų mūsų pusėje kol kas nedaug, vieną kitą sutinkam. Matyt, patys nekantriausi, bet ir jiems dar reikia luktelėti“, – tikina K. Masaitis.

Balandinės miškuose padėtis panaši kaip ir kitose girininkijose. „Grybai jau buvo pradėję dygti, atrodė viskas auga normaliai, bet tai, kas dygo, staiga sustojo, ir dabar ką randam, tie patys sukirmiję. Kalbėjau ir su sutiktais grybautojais. Sako, randa grybą, bet kai pažiūri, patikrina, kad sukirmijęs. Gal mėnulio fazė šiuo metu netinkama, nes drėgmės jau užtenka, ir lyg tos šilumos ne per mažai, bet nedygsta ir gana“, – svarsto girininkas, pridurdamas, kad grybavimo sezonas įprastai tokiu metu jau būdavo įsibėgėjęs. „Anksčiau pakelėse būdavo kaip per atlaidus mašinų pristatyta“, – juokiasi girininkas ir reziumuoja, kad dabar važiuoti į mišką vien dėl grybų neapsimoka – tik kuro išdeginsit, o grybų ant krepšio dugno parsivešit.

Kol girininkai dalijasi savo pastebėjimais, jurbarkiečiai rankų sudėję nesėdi ir grybavietes patikrina patys. Tie, kuriems pasiseka ne tuščiomis sugrįžti, grybų derliumi pasidžiaugia ir feisbuko socialiniame tinkle.

Jei ne grybų, tai gal uogų?

Uogautojams taip pat prastos naujienos. Mėlynių miškuose mažai. „Pavasarį nušalo uogienojų žiedai, paskui dar kaitra nukaitino, todėl šių uogų Viešvilės, Jūravos, Mociškių miškuose tikrai nėra. Kažkiek žmonės dar pamėlyniauja tik Pašvenčio krašte“, – sako Dalia Mačiežienė. Dėl šios priežasties ir uogos neįprastai brangios  – už litrą mėlynių uogautojai prašo 3-5 eurus.

Girininkė ramina, kad mėlynes puikiausiai pakeis kitos bruknių, spanguolių uogos, tik nereikia skubėti jų skinti. „Man gaila, kad mūsų žmonės nepagalvoja ir puola skinti spanguoles, kol jos dar nesubrendusios, neprinokusios. Nuskina dar iki galo neužaugusias ir mėgina nokinti savo namuose. Aišku, dalis jų prinoksta, tačiau dalis supūva ir yra išmetamos. O tos, kurios namų sąlygomis vis dėlto prinoksta, vis tiek yra ne tokios skanios ir vertingos, nes nesubrendusios. Miške užaugusių ir sunokusių ir maistingumas, ir skonis, ir kitos savybės yra visai kitokios nei prinokintų dar nesubrendusių uogų“, – sako girininkė, apgailestaudama, kad anksčiau spanguolių rinkimo laiką ribodavo įstatymas, o dabar apribojimų neliko, todėl uogaujama kada patinka.