Jurbarkiečiai už draudimus, bet netiki, kad jie išblaivins tautą (sužinokite, ką mano kraštiečiai)

„Mūsų laiko“ redakcija nusprendė paklausti miesto gyventojų ir svečių, ką jie mano apie naujosios Lietuvos valdžios planuojamus alkoholio prekybos draudimus ir apskritai apie sugriežtintą kontrolę.

Tarp planų – visiškai uždrausti prekiauti alkoholiu visuose renginiuose (nuo koncerto parke iki teatro), dar labiau apriboti laiką, kuomet prekiaujama alkoholiu, drausti alkoholio reklamą; dar labiau pavėlinti amžių, nuo kada galima nusipirkti ir gerti (planuojama nuo 20 metų). Tarp planų – ir specializuotos parduotuvės, kuriose tik ir būtų to alkoholio įsigyti. Anot šių drastiškų draudimų iniciatorių, draudimų reikia, norint ištraukti Lietuvą iš alkoholizmo liūno.

Dauguma „Mūsų laiko“ apklaustų jurbarkiečių, pakalbintų antradienį vidurdienį Dariaus ir Girėno gatvėje, sutinka, kad alkoholizmas Lietuvoje yra problema ir kad draudimų reikia, bet ar jie padės išspręsti alkoholizmo problemą - abejoja.

Geros idėjos, bet negreit įgyvendinamos

Geros idėjos, geri pasiūlymai, bet dar negreitai įvykdomi. „Tam gal reikia 10-ies metų. Jau aš to nesulauksiu“, - „Mūsų laikui“ sakė senjorė Zosė, abejojanti, ar visi drastiški draudimai bus veiksmingi blaivinant tautą. „Taip nebus, kad visiškai pavyks uždrausti, nes per daug laisvai įpratome gyventi. Ypač jaunimui atrodo, kad viskas galima“, - tikino ji, pastebinti, kad alkoholį vartoja vis jaunesnio amžiaus gyventojai. Anot moters, draudimai pirmiausiai turi būti nukreipti į vaikus, kurie jau dabar geria sidrus ir panašius gėrimus, nors jiems draudžiama alkoholį parduoti ir gerti.

Moteris sutinka, kad alkoholiu galėtų būti prekiaujama specializuotose parduotuvėse. „Juk tai nėra kasdienio būtinumo produktas. Kas norės, nuvažiuos ir nusipirks“, - mano moteris, tvirtinanti, kad dabar įėjus į prekybos centrą ar parduotuvę pirmiausiai pasitinka alkoholio skyrius ar alkoholio prikrautos lentynos. Be to, ji mano, kad geras sprendimas riboti alkoholio prekybos laiką – kad draustų anksti ryte ir vėlai vakare gėrimus pirkti.

Iš rajono kaimo atvykusi moteris tikino, kad geriančių kaime yra, bet ne tiek, kiek anksčiau, mat nebedaug tokių liko - gerdami sveikatą sugadino. „Geria pašalpiniai. Taip pasakyčiau. Valstybė šiais labai rūpinasi“, - ironizavo moteris.

Kad draudimai ir didesnė kontrolė padeda, pasak jos, galima spręsti iš to, kad Zosės kaime nebeliko tų vadinamųjų „taškų“, kurių prieš 10 metų buvo kokie 5-6.

Kas norės gerti, ir toliau gers

Jauna mama Rasa mano, kad alkoholio prekybos draudimų reikia, bet abejoja, ar jie padės. „Kas norės išgerti, tas ras ir vietą, ir laiką nusipirkti“, - mano ji. Rasos akimis, pastaruoju metu jaunimas labai geriantis, todėl draudimas prekiauti visuose renginiuose atgrasytų juos nuo alkoholio.

Rasa mananti, kad reikia tokių draudimų, kurie būtų skirti tik saiko neturintiems, bet ne tiems, kurie saikingai išgeria.

Sūnų auginanti moteris tikino, kad jai ne vis vien, kokioje aplinkoje, visuomenėje auga jos sūnus.

„Mūsų laiko“ pakalbintas Vidmantas pritaria draudimams. Jis tikino, kad netgi už tai, kad alkoholis būtų parduodamas specializuotose parduotuvėse. Jis sutinka, kad alkoholizmo problemos jis neišspręs, bet bent jau sumažins.

 Turi prisidėti ir visuomenė

Jurbarkietė Zita tikino esanti už draudimus. Ji pati negeria, bet sutinka, kad alkoholizmas Lietuvoje yra didžiulė problema. Pasak jos, užtenka pasižiūrėti tokias TV laidas, kaip „24 valandos“. Vis dėlto ji mananti, kad tie draudimai kažkiek gal ir padės, bet tautos visiškai neišblaivins. Norint kovoti su alkoholizmu, anot Zitos, vien draudimų neužtenka. Reikia ir tinkamo švietimo, auklėjimo, į kurį turi įsitraukti ne tik mokykla, bet ir visuomenė.

„Nesąmonė pati valdžia. Ką anksčiau pati sakė, dabar keičia“, - replikavo vienas naująja valdžia nusivylęs praeivis, nenorėdamas daugiau komentuoti.

 Drausti per sporto varžybas seniai reikėjo

„Aš mažai perku, todėl man tas pats“, - sakė studentė Laura. Ji įsitikinusi, kad kas norės išgerti, ras būdą ir vietą, kur jo įsigyti. O drausti prekiauti alkoholiu per sporto varžybas jau seniai reikėjo, nes sirgaliai prisigeria, ir tuomet prasideda muštynės.

Kuo mažiau akcijų

Anot moksleivio Alono, draudimų reikia, bet tokių, kad būtų išlaikytas balansas. Pats alkoholis nėra blogis – saikingai, esant progoms, išgerti galima, todėl draudimais nereikėtų perlenkti lazdos. Jis mano, kad siekiant išblaivinti tautą ne visos priemonės yra veiksmingos. Tarp tokių jis išskirtų bet kokios alkoholio reklamos draudimą. Be to, vaikino manymu, prekybos centruose turėtų būti skelbiama kuo mažiau akcijų alkoholiui.

Draudimai tautos neišblaivins

Darbingo amžiaus jurbarkietė Ona įsitikinusi, kad draudimais tautos neišblaivinsi. Tai galima padaryti tik teigiamais pavyzdžiais, švietimu, tam tikrais mokymais. Jos manymu, kvaila drausti išgerti taurę vyno teatre, nes į teatrą eina kultūringi žmonės. „Jie eina į teatrą su tikslu ne prisigerti, o atsipalaiduoti. Jei taurė vyno jiems padeda atsipalaiduoti ir labiau įsigilinti į spektaklį – kodėl gi jiems tai drausti“, - klausė moteris, mananti, nei visi kiti, priešingai. Ona mano, kad tauta jau blaivėja, nes, jos akimis, be saiko geriantieji išmiršta, o šiuolaikinis jaunimas alkoholio vartoja mažiau.

Ne tik drausti, bet ir šviesti

„Jei būtume žmonės su protu, tai ir padėtų, o gal ir nereikėtų tokių drastiškų priemonių. Tačiau...

Buvau Andriaus Mamontovo koncerte. Kažkoks girtas blevyzgoja už nugaros, lipa ant kulnų. Man tai nepatinka. Kodėl tai toleruoti? Kultūra ir alkoholis, mano galva, nesuderinami dalykai“, - sakė jurbarkietis Marius. „Dėl spec. parduotuvių – jei jos veiktų sklandžiai ir parduotų tiems, kuriems galima, gal ir gerai. Prie viso to turėtų būti išvystyta švietimo sistema apie alkoholio vartojimą, jo poveikį sveikatai, alkoholizmo poveikį aplinkiniams ir pan. Žodžiu, ne vien drausti ar riboti, bet ir šviesti bei kultūrinti. Na, o pabaigai gera mintis, kurią perskaičiau knygose apie priklausomybes: "Žmonės priklausomi nuo narkotinių medžiagų (nikotinas, alkoholis, kiti narkotikai) stoja ginti savo pavergėją, šiuo atveju alkoholį."

Drausti - lengviausia

Uždrausti yra lengviausia, bet rezultato irgi nebus. Aš manau, jog didžiausia problema mumyse. Mes patys tai toleruojame ir taikstomės su alkoholikais. Nors tokių Lietuvoje yra apie 150 tūkst., tiesiog nesąmonė dabar dėl jų kelti tokias bangas. O tie, kas norės, į koncertus ateis jau prigėrę arba "ratų" atsineš, ir turėsime lygiai tą patį rezultatą. Tautos išmintis beribė“, - komentavo Vidas, manantis, kad nuo tų draudimų niekas nesikeis – kaip tauta gėrė, taip ir gers.

TYRIMAS: Lietuva pirmauja pagal alkoholio suvartojimą Europoje

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal alkoholio suvartojimą. Paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenka beveik 18 litrų per metus absoliutaus alkoholio. Ruropos regione, pagal PSO paskutinę ataskaitą, Lietuva kartu su Baltarusija pateko į pirmą-antrą vietas. 2014 metais vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 17,8 litro absoliutaus alkoholio. PSO visada pasisakydavo už kompleksines ir mokslu grįstas priemones: alkoholio kainos kėlimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas, alkoholio reklamos absoliutus draudimas ir pardavimo skatinimo priemonių draudimas. Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Europa išlieka regionu, kuriame bendras alkoholio suvartojimas vienam asmeniui yra didžiausias pasaulyje, o alkoholiui priskiriamų mirčių padaugėjo 4 procentais.

Bernardinai.lt inf.