Jurbarkas – paskutinė ypatingo namo-plausto kelionės stotelė

Nemunui atgaivinti užtektų bent vieno tokio vietinio entuziasto, kokį sutikome pirmadienį, rugpjūčio 13-ąją,  Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukoje. Ant vandens. Jurbarką kaip paskutinę kelionės stotelę pasirinko ypatingo projekto „River World“ sumanytojas ir ypatingo laivo statytojas bei kapitonas iš Druskininkų Renatas Žyla, pajuokavęs, kad į Jurbarką atplaukė pirmasis kruizinis laivas. Taip jis vadina savadarbį namą-plaustą, kuriuo Nemunu atplaukė nuo Druskininkų iki pat Jurbarko per 40 dienų.

Čia laivo įgula praleido kelias paras – atsipūtė ir po truputį ardė, rinko ir pakavo plaustą, kurį Renatas ruošėsi trečiadienį išvežti peržiemoti į gimtuosius Druskininkus – iki kitos vasaros žygio Nemuno. Šis didžiulis, 160 kvadratinių metrų namas ant vandens, prieplaukoje tąkart stovėjo vienintelis. Renatas neslėpė nuostabos. Jam liūdna, kad tokio lygio prieplauka yra tokia apleista. Tiek žolių, tiek dumblo vandeny ir matyti, kad absoliučiai nevaloma. Jis be jokio noro įsiteikti pabrėžia, kad nuo Druskininkų iki Jurbarko ši prieplauka yra pirma tokio lygio, įrengta pagal visus standartus, bet paprasčiausiai apleista. Renatas pasakoja, kad Nemune geresnės nematęs, neskaitant jachtklubo prie Kauno marių ir smagios prieplaukos Raudondvaryje. Visai kitą vaizdą matė praėjusiais metais, kuomet buvo atvažiavęs pasižiūrėti, kiek toje prieplaukoje vandens. Tada įspūdis buvo geras. Žolių nesimatė. Bet gal dėl to, kad vandens buvo daugiau. Renato žodžiais, išvalyti prieplauką neturėtų daug kainuoti. „Bent jau žoles galėtų išrauti“, - šypteli jis, palygindamas tokią prieplauką su namais, prie kurių slenksčio samanos pradėjo želti. „Kai kuriose vietose vandens tiek, kiek kavos puoduke, o visa kita dumblas. O turite jūs vieną geriausių prieplaukų Nemune“, - vis pakartojo Renatas.

Jei ne dumblas ir žolės, prieplaukoje laivų netrūktų. Tuo jis pats įsitikino. Vien per paskutinę parą sutiko tris laivus, kurie norėjo į šį uostą įplaukti. Viena jachta, priklausanti vietiniui, nė įplaukti negalėjo, nes per mažas gylis, dumblas, o dvi jachtos, atplaukusios iš Kauno, šiaip ne taip įplaukė, bet daug vargo ir streso patyrė, kol išplaukė. Vienos jachtos variklis visai neužsikūrė, nes sraigtas žolėse įsipainiojo. „O mūsų plaustas kitoks. Mes ir per dumblą galime įplaukti ir išplaukti“, - šypsosi Renatas. Jo plaustas pastatytas ant 80 plastikinių statinių, yra katamaraninio tipo ir grimzda 30 cm. Žodžiu, plaustas toks, kad gali ir ant seklumos užplaukti, ir bet kur prisišvartuoti. Užplaukus nuo seklumos tiesiog reikia jį nusistumti.

Dvi skirtingos upės

Renatas turi ką papasakoti apie patį Nemuną, koks jis atrodo nuo vandens. Sako, kad Nemunas tarp Druskinininkų ir Kauno bei nuo Kauno iki Jurbarko – kaip dvi skirtingos upės.

Jei pirmoje atkarpoje krantai primena žalią dykumą – daug gamtos ir mažai gyvybės, tai nuo Kauno ir Jurbarko krantuose pilna gyvybės, daug sodybų, gražių kaimelių. Renatas pagiria gyvenančius panemunėje, tikindamas, kaip vietiniai tvarkosi ir prižiūri savo aplinką. „Dešimt balų“, - vertina jis.

Dar vienas išskirtinumas, jei nuo Druskininkų iki Kauno pačioje upėje praktiškai nėra jokios gyvybės, nesutiko nė vieno laivelio, tai nuo Kauno iki Jurbarko yra gyvybės. Tai žvejybinė valtis, tai kateriukas praplaukia ar vidaus vandenų technika kursuoja – farvaterį gilina.

Ir dar ne viskas. Jei pirmoje atkarpoje lankytinų vietų kaip ir nėra daug, tai nuo Kauno iki Jurbarko tenka dažnai stoti. Tai į krantą dešinėje, tai kairėje. „Dvaras-pilis, dvaras-pilis, dvaras-pilis... Fantastika“, - sako jis.

Sukūrė geriausias atostogas

Renatas tokį plaustą statė ir juo Nemunu leidosi turėdamas daug misijų ir tikslų. Ne tik šios upės vardą garsinti, upeivystę gaivinti, bet ir parodyti emigrantams, kaip įdomu yra atostogauti Lietuvoje. Renatas pats emigrantas, dirba Anglijoje, ir jam atsibodo klausytis tokių kalbų. Jis ne tik įrodė ir parodė, kaip įdomu atostogauti Lietuvoje, kaip čia gražu, bet, sako, gali pasiūlyti pačias geriausias atostogas Lietuvoje. Kelionę ant vandens. Kartu su keturių asmenų įgula „Nemo“ plaustu per 40 dienų plaukiojo ir šešios svečių grupės. Vienu metu gali tilpti iki 12 asmenų.

Patikino, kad visiems plaukiusiems labai patiko. „Iki tol skeptiškai į gamtą žiūri, bet po plaukimo kažkas su jais darosi. Jie verkdami išeina iš plausto ir sakydami, kad nuo šiol į Turkiją nevažiuos ir kad Ispanijoje taip nepatiko, kaip plaukti šiuo plaustu“, - pasakojo Renatas. Gamta vargina tuos, kurie nemoka joje būti, sako jis. Ir kad joje pailsi tik tie, kurie moka gamtoje būti. Daugiau tokių, kurie nebemoka gamtoje būti, todėl ir plaustas jiems pritaikytas. Viskas padaryta, įrengta, apgalvota taip, kad būdami arti gamtos jaustųsi kaip namie. Svarbiausia, kad būtų patogu išsimiegoti - patogūs poroloniniai čiužiniai. Plauste yra dušas (kai vanduo pumpuojamas iš Nemuno ir tuoj pat pašildomas). Yra virėjas, kuris gamina maistą. Yra net įrengta pirtis, o komandoje plaukia pirtininkas. Netrukdo ir lietus, nes yra dujinis židinys. Galiausiai visos pramogos – nuo maudynių Nemune iki baidarių, vandens motociklų, muzikos, šokių. Viskas įskaičiuota į kainą. Kaip ir linksminimas, juokiasi Renatas. Plauste taip linksma, kad pilvo presas nuo juoko išsiryškina jis. Para plauste kainuoja 50 eurų. Ir paprastai plaukia po penkias dienas.

Dvi ypatingos vietos

Plausto įgula ir svečiai džiaugėsi tuo, dėl ko piktinasi laivų savininkai. Vietomis Nemunas nusekęs taip, kad gali perbristi. „Malonu. Faina. Priplaukiame tokią vietą. Svečiai su liemenėmis įšoka per bortą ir braidžioja. Jie džiaugiasi tokiu fenomenu, kad braido tokios didelės upės vidury“, - Nemuno ypatumus vardija pašnekovas. Smagioms maudynėms nereikia nė seklumų. Svečiai sušoka į vandenį ir plūduriuoja. Kartu su plaustu plaukia. O kur dar susitikimai, pokalbiai su vietiniais žmonėmis. Renatas iki šiol negali pamiršti vienos močiutės prie Merkinės – šviesaus proto ir ryškių gyvų akių, kuri jiems pasakojo, kaip kadaise vokiečiai per Nemuną kėlėsi. O kur įspūdingi lankytini objektai.

Visur gražu, bet kelios vietos įspūdingiausios. Pačiai įgulai Nemune įsimintiniausi du objektai ir abu yra ne Juebarko rajone. Tai kadagių slėnis, kuriam, anot Renato, negali likti abejingas. Ir arčiau Kauno didžiulė smėlio sala, kuri susidarė gilinant farvaterį. Sako, visi pasijuto tarsi Ibizoje. Šypsosi, kad niekas negalėjo patikėti, kad Nemune tiek daug smėlio. Druskininkai – Kaunas atkarpoje nė vieno smėlėto pliažo, už Kauno – kiek daug smėlėtų pakrančių. Ypač Šakių pusėje. Nemunas labai skirtingas. Ir labai gražus. Ir jį pajusti, jo galią, gali tik ant vandens, plaukdamas ant plausto, nešamas srovės, sako jis.

Ant vandens yra vienas trūkumėlis. Anot Renato, jei ne internetas, geras mobilus ryšys, nežinotum, kur esi, nes ant vandens jokių ženklų. Pašnekovas supranta, kad dėl ledonešių kokie statiniai ant Nemuno kranto neįmanomi. Bet išeitis galėtų būti mobilūs ženklai. „Kodėl ant bujų nesudėti ženklo, kad dešinėje Raudondvaris, o kairėje Veliuona?“, - siūlo jis, bet ir tų ženklų trūkumas jam neatrodo problema. Tereikia iš anksto žygiui pasiruošti.

Žygdarbis ir svajonė

„Nemo“ kapitonas Jurbarke jautėsi pakiliai. Pirmą kartą jis ir jo komanda vieninteliu tokiu savadarbiu plaustu plaukė Nemunu. Ir nuplaukė tiek daug. Pabrėžia, kad tai padarė jis su broliu ir kad abu su laivininkyste ir upeivyste iki šiol neturėjo nieko bendro. „Neįsivaizduojate, kiek buvo skeptikų – kam to reikia ir pan. Bet mes vakar supratome, kad dabar mums Lietuvoje nėra autoritetų plaukti Nemunu, nes mes tą padarėme su 160 kvadratinių metrų namu“, - džiaugėsi Renatas.

Laimingas jau dabar, bet būtų dar laimingesnis, jei Nemune daugiau plaustų atsirastų, kad dar daugiau tokių entuziastų būtų. Įsisvajoja, kad sukurtų plaustų asociaciją, kad galėtų kokie penki plaustai vienu metu į Jurbarką atplaukti, kartu šampano taurę pakelti, šventę sukurti. „Bet tai yra realu. Čia tik laiką svarbu suderinti, kada atplauktume“, - rimtai sako jis. Kažkada taip bus, įsitikinęs Renatas, bet dar šiek tiek reikia palaukti. „Dar užtruks laiko, kol mes suvoksime ir išjausime Nemuną, koks jis yra. O jis toks spalvingas ir gražus“, - sako kapitonas, pridūręs, kad Jurbarkas galėtų būti labai rimtas uostas. „Vis tik pusiaukelė tarp Kauno ir Nidos“, - pabrėžia jis. Tam tereikia labai nedaug. Kad uįvalytoje prieplaukoje būtų galima pasipildyti kuro, vandens, malkų. Būtų gerai, kad šalia ir kavinė veiktų. R. Žyla yra tikras, kad Nemunui plaustai yra patys tinkamiausi - ir saugu, ir patogu plaukti. Ir svarbiausia, kad galima pasiūlyti geriausias atostogas.

Plaukti Nemunu yra geriausias būdas pailsėti ir patiems įgulos nariams. Užtenka pasižiūrėti, kaip pirtininkas Egidijus, sėdėdamas ant plausto, ramiai sau riša beržines ir ąžuolines vantas, ir klausytis, kokiais poetiškais žodžiais jis pasakoja apie pirties esmę ir prasmę. Ir gali taip pasakoti iki ryto.