Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda „Comfort“

Paroda veiks: nuo 2024 spalio 18 d. iki lapkričio 17 d.

Vieta: Gelgaudiškio dvaras (Parko g. 5, Gelgaudiškis)

Edukacija: lapkričio 16 d., 14 val. (būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/gSbxUkasUqdYPwA19)

Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja pirmoji autorinė Ievos Žekevičiūtės paroda „Comfort“, skirta atskleisti komforto (patogumo) temą per juvelyrikos kūrinius bei objektus. Ši juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda kviečia lankytojus sustoti ir pagalvoti, kas jiems yra komfortas, ar tai jiems atneša teigiamus ir malonius jausmus? Taip pat siekiama skatinti empatijos jausmą bei kritinį mąstymą.

Juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda „Comfort“ jau susilaukė teigiamų atsiliepimų ir susidomėjimo iš įvykusios parodos premjeros Rokiškio krašto muziejuje, kuriame paroda pristatyta Tyzenhauzų dvaro žiemos sode. Šįsyk parodą Gelgaudiškio dvare lydės ir vaško dirbtuvės, kuriose bus galima sužinoti kaip gaminami vaškiniai modeliai vėliau tampantys juvelyrikos kūriniais. Dirbtuvių tikslas – bendrystė ir kūrybinė meditacija. Paroda „Comfort“ eksponuojma Zen sodų ekspozicijose vakarų kultūroje Zen sodai pripažįstami kaip meditacijos forma, o pats žodis Zen – budizmo rūšis, pabrėžianti vidinę ramybę ir susikaupimą. Neatsitiktinai pasirinkta ekspozicija dažnam parodos lankytojui primins ir lietuviško kaimo sąsajas: vaikystės vasaras, ūkio darbus, atsipalaidavimą gamtoje.

„Visiškai organiškai japoniška estetika persipina su lietuviškąja  kultūra – atsiranda šiaudinio sodo motyvas viename iš kolekcijos kolje pavadinimu „Ritmas“. Pasikartojamumas, atpažįstamumas – tai mums kelia komfortiškus jausmus, juk jau žinome ko tikėtis, ir mums tai malonu. Tuo pačiu šiaudinis sodas, neatsiejamas su lietuviška kultūra – tai ir pasaulio medis – pasaulio balanso schema. Vienas iš parodos objektų – „Balansas“ tai dvi piramidės, kurių smaigalyje balansuoja medinė ir sidabrinė plokštelė. Taškas, kuris leidžia detalėms balansuoti – užtenka nedidelio suvirpėjimo ir balansuojanti detalė tuoj pat nukrenta. Mes siekiame balanso, tai labai dažna ir kasdieniška siekiamybė, bet ar tai ne iliuzija?“ – kelia klausimus parodos autorė.

Visą Juvelyrinių kūrinių ir objektų paroda parodą „Comfort“ būtų galima suskirstyti į tris potemes: „Komforto ištakos“, „Komforto paieška“ ir „Komforto interpretacijos“. Komforto ištakose vaizduojami darbai, kurie turėtų priminti vaikystę – patį komfortiškiausią ir patogiausią žmogaus gyvenimo tarpsnį. Komforto paieška - viena pirmųjų potemių ir visos parodos atspirties taškas (iš šios potemės eksponuojamas darbas „Balansas“). Galiausiai Komforto interpretacijos potemė siekia iš įvairių aspektų paliesti komforto temą.  Vienas iš potemės kūrinių – triptikas „Po“- šiame kūrinyje atsiranda stiklo šukės, gintaras, kriauklelės iš pajūrio – visiška  eklektika ir chaosas, žymintis likučius po komforto.

Parodoje vyrauja kontrastai – vieni kūriniai turi aiškias formas ir ribas, kurias bandoma peržengti (asociacija į komforto zoną), bet ne per toli, kaip komfortui būdinga. Kituose darbuose naudojamos pasikartojančios minimalistinės formos, kuriančios terapinį poveikį - komfortas atpažįstamume. Kūriniuose atsiranda ir aptakios, glotnios beformės detalės, kurios siekia atskleisti lytėjimo pasitenkinimą – fizinio komforto metafora.

Vis dėlto ar visada patogumo jausmas yra tik teigiama būsena, jei patogumai susiję su pasitenkinimu, rizikos vengimu ir esamos padėties išsaugojimu (status quo)?  Kaip tai suderinama su asmenybės augimu, jei augimui reikalingi pokyčiai? Ar įdomu būti patogioje  aplinkoje, kuri suteikia pasikartojančią  ir nuspėjamą patirtį? Tokiu būdu ribų peržengimas, iššūkiai netgi nuotykiai, yra visiška komforto priešprieša, nes jie reikalauja, kad žmogus išbandyti kažką naują, nenuspėjamą, sudėtingą. Galiausiai, ar vieno žmogaus komfortas nėra kito – diskomfortas?

Juvelyrė Ieva Žekevičiūtė – neseniai savo kūrybinį kelią pradėjusi menininkė, juvelyrikos dizaino studijas 2022 m. baigusi Danijoje Kopenhagos dizaino ir technologijų kolegijoje. 2024 m. jai suteikta Lietuvos kultūros tarybos pradedančiojo kūrėjo stipendija.                

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.