Gyvosios dvarų kultūros festivalis Panemunės pilyje birželio 17-18 d.

Šalia Nemuno stūksanti Panemunės pilis pirmą kartą kviečia lankytojus atvykti į Gyvosios dvarų kultūros festivalį, nukelsiantį į dvarų epochą. Tai pirmasis savaitgalio trukmės gyvosios istorijos renginys Jurbarko rajone, pristatantis dvarų kultūrą per daugybę įvairių patirčių: nuo ožkų ganykloje ar karinės stovyklos iki baliaus pilies salėje.

Festivalis kyla ant solidžių pamatų

Festivalis gimė ne tuščioje vietoje: tam tikri jo elementai gali priminti 2001–2014 m vykusį teatralizuotą dvarų kultūrai skirtą renginį „Panemunių žiedai“. Paskatą rengti atvirą visuomenei festivalį davė ir Panemunės pilyje bei kitose Lietuvos dvaruose jau dukart įvykusi dvarų paveldo profesionalams skirta „Dvarų vasaros mokykla“, kurią organizuoja pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius ir Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.

Trečiasis impulsas panemunę paversti gyvosios dvarų kultūros paveldo erdve buvo dvarų kultūros tyrėjos, kostiumo istorikės Eglės Kukytės įsiliejimas į Panemunės pilies kolektyvą. Eglė panašius renginius yra rengusi jau anksčiau tiek Panemunėje („Savaitgalis pas žemaičių seniūną, 1783“), tiek kituose Lietuvos dvaruose („La belle epoque comes to...“), todėl jos sukaupta patirtis itin vertinga. Sujungus patirtis, tikimasi ant solidžių pamatų pastatyti renginį, kuris džiugintų tiek kaimynus, tiek panemunių krašto svečius ir taptų kasmetiniu.

Panemunės pilis – puiki erdvė renginiui  

Panemunės pilis –  itin tinkama vieta dvarų kultūros pristatymui, nes ji atspindi visą Lietuvos dvarų, kaip institucijos, raidos epochą (XVI a.–XX a. pr.). Pirmųjų metų temai pasirinktas istorinis laikotarpis – napoleonmetis, o jį reprezentuos bene garsiausia pilyje gyvenusi asmenybė – generolas Antanas Gelgaudas, palaikęs Napoleoną I, o vėliau tapęs 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje vadu. Taigi, šventės lankytojai šiemet susipažins su XIX a. pr. realijomis – Napoleonas Bonapartas „šokdina“ Europą, sukeldamas vis naujus karus, Lietuvoje po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės padalijimo 1795 m. ir toliau bręsta sukilimo idėjos, tačiau, nepaisant to, tiek vargšo, tiek turtuolio namuose gyvenimas juda pirmyn. 

Karyba ir Tėvynės gynimas – tikras bajoro pašaukimas

Šiandien kartais esame linkę perdėtai romantizuoti dvaro gyvenimą ir įsivaizduoti šią vietą kaip erdvę, kurioje išrinktieji linksminosi, o varguoliai sunkiai dirbdami braukė devintą prakaitą nuo kaktos. Vis dėlto bajorui dvaras – ne tik namai ar pasilinksminimų vieta, tai – ir jo darbo vieta, kur jis galėjo priimti kitus aukšto rango valstybės pareigūnus. Be to kad buvo žemvaldys, bajoras taip pat buvo ir karys.

Karyba ir Tėvynės gynimas yra tikrasis bajoro pašaukimas. Todėl šis festivalis siekia atskleisti ne tik socialinę, bet ir karinę dvaro gyvenimo pusę. Pastarąją atspindės pilies parke įsikūręs XIX a. pr. bivakas – karių stovykla po atviru dangumi, kurioje glausis kariai iš karo istorijos klubo „Fuzilierius“ (Kaunas), 1-ojo LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimento (Ukmergė), 7-ojo Varšuvos kunigaikštystės pėstininkų pulko (Varšuva) bei Varšuvos kunigaikštystės pionierių kuopos (Varšuva). Karybos rekonstruktoriai ne tik pademonstruos kario aprangą, ekipuotę ir gyvenimo bivake būdą, bet ir pakvies šventės lankytojus pačius išbandyti kario amatą.

Dvaro gyvenimas įvairiais aspektais: nuo ožkų iki baliaus

Dvaras taip pat yra neatsiejamas ir nuo ūkio bei produktų gamybos, todėl pilies parko teritorijoje šventės dalyviai galės aplankyti dvaro ganyklą, o pilies kieme įsigyti vietinių amatininkų pagamintos produkcijos. Norintys patys ką nors pasigaminti galės sudalyvauti kūrybinėse arbatos bei arbaro dirbtuvėse. O ieškantys aktyvios veiklos galės sudalyvauti istorinių šokių pamokoje, kurioje išmoks šokti madingus XIX a. pr. šokius. Ši pamoka bus repeticija prieš šeštadienį vakare vyksiantį Didįjį Gelgaudų balių, kurio metu dalyviai mėgausis istoriniais šokiais bei žaidimais pasipuošę istoriniais to laikmečio kostiumais.

Trokštantys įgyti daugiau teorinių žinių apie dvaro kultūrą taip pat turės šventėje ką veikti. Architektūros istorikas ir dvarų paveldo tyrėjas dr. Marius Daraškevičius papasakos apie dvarų architektūrą ir interjerus XVIII–XIX a. sandūroje bei pristatys interaktyvią edukaciją apie XVIII–XIX a. sandūros dvaro virtuvę. Viešnia iš kaimyninės Lenkijos, istorijos rekonstruktorė Marta Veil pristatys XVIII–XIX a. sandūros kosmetiką.

Slapto tunelio po Nemunu paieškos

Šventės lankytojai turės išskirtinę galimybę sudalyvauti pirmą ir tikriausiai vienintelį kartą vyksiančioje išsamioje ekskursijoje po visus pilies rūsius bei kitas turistams nepasiekiamas vietas. Kas žino, galbūt šios ekskursijos metu pavyks rasti legendinį tunelį, kuris veda iki Gelgudiškio dvaro? Šios ir dar daug kitų veiklų džiugins šventės lankytojus visą savaitgalį. Sekmadienio vakarą renginį uždarys Panemunės pilies Senosios muzikos festivalio koncertas „Arpa di notte“. Europos kompozitorių viduramžių, renesanso, baroko muzika“, atliekamas senosios muzikos solistės Ievos Baublytės (senovinė arfa, išilginė fleita).

Gyvosios dvarų kultūros festivalis Panemunės pilyje – tai puiki galimybė susipažinti su dvarų kultūra per potyrius ir iš naujo atrasti Panemunės pilies ir visos senosios Lietuvos istoriją.