Gyvenimą Seredžiuje saldina „Cukierkos“

Teatro magija kovo mėnesį neaplenkė ir serediškių – kovo 30-ąją Seredžiaus Stasio Šimkaus daugiafunkciame centre įvyko Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Plojimai 2025“, kurį surengė prieš metus šiame panemunės miestelyje susikūręs teatras „Cukierkos“, vadovaujamas Irmos Svetlauskienės.

Irma Svetlauskienė. Asmeninio albumo nuotr.

Su režisiere pasikalbėti susėdome dar prieš šį renginį – Jurbarko kultūros centre, kovo 29-ąją, šeštadienį, po teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“, kur jai buvo įteikti net keturi diplomai. Paklausta, ar teatras – naujas reiškinys Seredžiuje, Irma užtikrina, kad  tikrai ne: pavasarinė teatrų šventė, nors vykusi su pertraukomis, šiemet šiame panemunės miestelyje bus jau kokia penktoji, o ir teatrų čia buvęs ne vienas, paskutinysis – vadovaujamas mokyklos direktorės Kristinos Laurinaitės, tiesa, paskutiniuoju metu šis žanras buvo kiek apnykęs.

Pavadinimas teatrą susirado pats

I. Svetlauskienės vadovaujamas teatras „Cukierkos“ atsirado prieš metus – 2024-ųjų sausio mėnesį. „Jau metukai yra, ir mes per tą laiką pastatėme du spektaklius“, – džiaugėsi ji. Birželio mėnesį įvyko komedijos „Mirusiųjų reikalai“ premjera, o prieš Kalėdas pastatyta Š. Pero pasaka „Pelenė“ – lengvas, kalėdinis, smagus kūrinys, į kurį, pasak režisierės, įdėta daug darbo. Dėl to darbo, žinoma, ir dėl smagumo „Pelenė“ netapo vienkartiniu projektu, o ir dabar vis išeina į sceną – visai neseniai, kovo 28-ąją, ji rodyta Šimkaičių žiūrovams.

Po spektaklio „Mirusiųjų reikalai““. I. Svetlauskienės nuotr.

Įdomus serediškių teatro pavadinimas, galima sakyti, pats jį susirado. „Jis prilipo po pirmojo spektaklio „Mirusiųjų reikalai“ – ten viena iš personažų „varė“ prekybą kermošiniais saldainiais ir turėjo pravardę Cukierka. Taip ir prilipo visam kolektyvui“, – šypsojosi režisierė.

Festivalis pavyko

Festivalyje dalyvavo vaidybos grupė „Studija T“ iš Ariogalos su spektakliu „Dėl visko kalta meilė“ pagal J. Katkevičiaus kūrybą (rež. Z. Giedraitienė), Šimkaičių mėgėjų teatras „Naktibaldos“, atvežęs K. Binkio tragikomediją „Kai atsarga daro gėdą“ (rež. G. Stirbienė), ir Rokiškio rajono Bajorų mėgėjų teatras „Šnekutis“ su poezijos ir prozos rinkiniu „Vakarinė moters malda“ (rež. N. Čirūnienė).

Seredžiaus teatras čia savo spektaklio nerodė, tačiau jo aktores buvo galima scenoje pamatyti teatralizuotų intarpų metu. „Žiūrovai pageidauja. Sakė: jei nebus „Cukierkų“, mes neisim“, – kvatojosi Irma, džiaugdamasi, kad miestelio gyventojai labai myli ir palaiko savo teatrą. Tiek aktorių artimieji, tik kiti serediškiai gausiai susirenka į renginius: žiūri, ploja, dovanoja gėles.

Ir po festivalio Irma džiaugėsi, kad viskas vyko kaip suplanuota: dalyvavo visi kviestieji teatrai, o ir pačios „Cukierkos“, žiūrovų susirinko beveik pilna salė („Nors, žinoma, galėtų būti ir daugiau“). „Labiausiai patiko kolektyvo entuziazmas ir žiūrovų palaikymas, gražūs atsiliepimai. Manau, kad mums pavyko sukurti šventę ir patiems sau, ir atvykusiems teatrams, ir žiūrovams“, – kalbėjo Irma.

Po festivalio „Plojimai 2025“. L. Bakšenskienės nuotr.

Ateities planai

I. Svetlauskienė neabejoja, kad „Cukierkos“ sukurs dar ne vieną spektaklį, tiesa, jau nebūtinai komediją. „Per pirmą mūsų susitikimą būsimosios artistės man ir sako: žinom, žinom, kokius spektaklius statot: baisiai rimtus, virkdot žiūrovą... Mes tokių nenorim – prašom statyt komedijas, kitaip nebus teatro Seredžiuje... Sutikau, nors komedijos ne mano žanras, bet va, jau antras spektaklis, kuris pralinksmina žiūrovus... Trečiasis, kurį dabar statome, jau bus kitoks, rimtesnis“, – sakė ji.

Šauni komanda

Kad „Cukierkos“ Seredžiuje ilgam, patvirtina ir vienos iš teatro aktorių, aktyvios bendruomenės narės Danutės Eidukienės mintys. Danutė vaidino abiejuose teatro spektakliuose, dabar repetuoja trečiajame, „Laiškai Eugenijai“, apie tremties laikus Seredžiaus krašte. „Esame šauni serediškių atlikėjų komanda. Miela dalyvauti gastrolėse. Džiaugiuosi, kad buvau pakviesta į dramos būrelį“, – sako Danutė, kuri scenoje tikrai ne naujokė: nuo mokyklos laikų šokusi, dainavusi, vaidinusi. Savo tėviškėje prie Žemaičių Naumiesčio dirbant bibliotekininke taip pat teko ir mokyti šokti tautinius šokius, ir vesti dramos būrelį, ir pradinėje mokykloje padėti ruošti Naujametinius pasirodymus.

Pasak jos, dramos kolektyvas, turėdamas talentingą režisierę („Tokia yra mūsų Irmutė“), turi didelę reikšmę bendruomenes žmonėms. „Kada pilna salė žiūrovų, plojimai, o kitą dieną sutinki pažįstamą, kuris sako: koks vaidinimas geras!, supranti, kad to reikia“, – kalbėjo Danutė, pastebėdama, kad ypač reikia dabar, kai Seredžiuje jau panaikinta pagrindinė mokykla, tapusi Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos skyriumi. „Iš kultūrinio gyvenimo likęs sportas –„Serediśkiai sportuoja“, moterų klubas „Avilys“, na ir... „Cukierkos“, – kiek liūdnai kalbėjo Danutė.

Be Danutės Eidukienės mėgėjų teatre „Cukierkos“ taip pat vaidina Gilena Remenčienė, Jolanta Paužienė, Kristina Lekečinskienė, Daiva Sutranavičienė, Julija Taujinskienė ir Lina Juškienė. Princą „Pelenėje“ vaidina Vytautas Lekečinskas, pasak režisierės, „kviestinis aktorius“ – labai gabus ir artistiškas moksleivis, deja šiuo metu persikėlęs į Vilkiją. „Pelenės“ spektakliui vis pasikviečiam... Gal pamažu prisipratinsim“, – šypsosi I. Svetlauskienė.