Geografijos nakties dovana – virtuali ekspedicija po Nemuną (Video)

Ar žinojote, kad Nemunas prieš 25 tūkst. metų tekėjo visai ne ta kryptimi, kaip dabar – jis tada vinguriavo į Lenkijos pusę? Arba dar prieš 1200 metų Rusnės salos nė nebuvo – buvo tik vanduo. Didžiausia Lietuvos sala yra Nemuno suneštos sąnašos. Ar girdėjote, kodėl Nemunas ties Birštonu žaismingai kilpinėja – turi tokius uždarus staigius vingius, kurių kaimyninės didžiosios upės (Vysla, Dauguva) neturi? Tarp Punios ir Birštono (apie 20 km) sutelpa apie 70 km Nemuno atkarpa. Ar žinojote, kokias paslaptis saugo Kauno marios - ne tik paskandintą Nemuną, bet ir ypatingas rėvas, drebinusias gąsdinusias upeivius, sielininkus. Ar girdėjote apie laivus, kurie skrodė Nemuno vandenis – laibas, vytines, botus, prūsiškus batus, baidokus... Arba apie tai, kad dar XX amžiaus pradžioje Nemuno vyko tikri garlaivių karai? O ar žinojote, kad balandžio 9 dieną pasaulyje minima geografijos naktis, ir geografai ta proga pasiūlo įdomių renginių? Štai šiais metais Lietuvos geografų draugija inicijavo akciją "Lietuva - Nemuno kraštas", prie kurios jungėsi ir Lietuvos saugomos teritorijos, „užaugusios“ prie Nemuno. Prie didžiosios Lietuvos upės įsikūrusių regioninių parkų atstovai pakvietė visus norinčius į ekspediciją (tiesa, virtualią) po Nemuną, pradedant nuo Dzūkijos nacionalinio parko, įsikūrusio Merkinėje, tuomet iki Birštono, kur įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras, galiausiai atsidūrėme Kauno marių regioniniame parke, perplaukėme Panemunių parko teritoriją, Rambyno ir galiausiai atsidūrėme Nemuno deltos regioniniame parke, kur ir baigėsi įdomi kelionė, kurios įspūdžiais ir norime pasidalinti su mielais skaitytojais.

Gamtininkai dar kelionės pradžioje atkreipė dėmesį, kad Nemunas prieš 25 tūkst metų tekėjo visai ne taip, kaip dabar – nuo Merkinės į šiaurę. Jo vaga driekėsi į pietus, į Lenkijos pusę, nes negalėjo prasiveržti pro ledynus, kurie buvo nukloję Lietuvos teritoriją. Tik ledynams tirpstant ši upė galėjo tekėti dabartine vaga.

Dzūkiško Nemuno ypatumai

Į ekspediciją pakvietę gamtininkai priminė ir garsių kolegų mintis, kurias būtina žinoti prieš leidžiantis į kelionę. Štai kad ir tokia, kad gamtą pamilsi ją pažindamas, mat paprastai nemėgsti to, ko nepažįsti. Taip yra pasakęs gamtininkas Tadas Ivanauskas, kurio dvasia, sakoma, dar klaidžioja Dzūkijos nacionalinio parko miškuose, nuo kurių ir prasidėjo mūsų virtuali ekspedicija balandžio 9 dieną. Pirmiausiai nukeliavome į Merkinės miestelį, kuriame įsikūręs Dzūkijos parkas. Gamtininkai pasirodo, poetiški žmonės, primindami, kad Merkinėje kurį laiką su žmona Birute gyveno ir Nemuno grožį apdainavo poetas Paulius Širvys. Gamtininkai ir be poezijos apdainuoja Nemuno ir apylinkių grožį ir tokias egzotiškas vietas, kaip raguvos, terasos, salpos, senvagės, kurių netrūksta šio parko teritorijoje ir prie ko formavavimosi prisidėjo būtent Nemunas. Atkreiptas dėmesys, kad Nemunas gražiausias ties Mižonių kaimu (prisiminkite keliaudami) – atsiveria neišpasakytai gražios platumos. Nepaprastą reginį sukuria Merkys, įtekėdams į Nemuną – nuo santakos apie 1 kilometrą driekiasi tamsesnė Merkio vandens juosta – tik kiek tolėliau susimaišo su didžiosios upės vandenimis – savotiškas Amazonės ir Rio Negro variantas.

Viso to grožio galėjo ir nelikti – ties Merkine Nemunui grėsė tapti bala, mat 2003 metais buvo planuojama statyti Alytaus hidroelektrinę. 

Visą straipsnį rasite naujame "Mūsų laikas" numeryje, kuris prekyboje pasirodys jau rytoj.