Geografijos nakčiai – naktinis žygis Raudonės apylinkėmis

2025 metais Lietuvos geografų draugija (LGD) drauge su Europos geografinių asociacijų organizacija (EUGEO) ir Tarptautine geografų sąjunga (IGU) pakvietė prisijungti prie tarptautinės viešų geografiją populiarinančių renginių platformos „Geografijos naktis“ – ir balandžio 4 dieną bei visą naktį švęsti geografiją! Šį kvietimą išgirdo ir Panemunių regioninio parko specialistai, pakvietę pėsčiųjų žygių entuziastus į nedidelį, maždaug 10 km, bet labai smagų naktinį žygiuką Raudonės apylinkėmis.

Balandžio 4-osios vakare prie Raudonės pilies žygeivių susirinko tiek, kad juos norėjosi pavadinti jau net ne „dideli būriu“, o „minia“ – apie 60 romantikų, pasiryžusių turistines trasas išbandyti tamsoje. Tarp jų, beje, ir Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas.

Žygis prasidėjo kai dar buvo šviesu, tad Raudonės pilies parką ir už jo nusidriekusius miško takus, pumpurus brinkinančius medžius ir krūmus, užlietus paukščių giesmių, melsvų žibučių kilimus buvo galima matyti kuo puikiausiai. Išėjus į laukus akims atsivėrė platus, nusileidusios saulės raudonai nudažytas horizontas, virš galvų išryškėjo mėnulis ir ėmė žiebtis pirmosios žvaigždės.

Iš žvyrkelio išsukus į gruntinį kelią, vėliau į laukų keliukus bei kauburiuotą arimą, sutemo visiškai, tad teko išsitraukti žibintuvėlius ir Raudonės laukais nusidriekė lyg jonvabalių virtinė, lyg švytinti gyvatė, o gal M. K. Čiurlionio paveiksle regėta procesija – siurrealistinis ir stulbinantis vaizdas, kurį, tiesa, tegalėjo matyti tik laukiniai žvėrys ar vienur kitur tamsoje dunksančių vienkiemių gyventojai.

Baigiantis maršrutui žygeiviams be jokio kelio ar takelio tamsoje teko šturmuoti aukštą Raudonėnų piliakalnio šlaitą, į kurį ne vienas ropštėsi keturiomis. Tačiau viršuje, aikštelėje, laukė atlygis –  regioninio parko darbuotojų Jolantos Tribulienės ir Simono Kirkicko sukurtas laužas, ant kurio katile kunkuliavo soti ir labai skani sriuba.

Paskutiniai 1,5 km nuo Raudonėnų iki Raudonės pilies jau tebuvo tik lengvas pasivaikščiojimas čia nutiestais pėsčiųjų takais.

Kaip sakė šio žygio iniciatorius ir vadovas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjas Mindaugas Janušonis, per tas keletą valandų žygeiviai perėjo mišką, laukus, kalnus, pavaikščiojo asfaltu, žvyrkeliu, gruntiniu keliu, arimais ir miško paklote.

Tai tikrai ne pirmas ir ne paskutinis Panemunių regioninio parko darbuotojų organizuotas pėsčiųjų žygis šio parko teritorijoje, susipažįstant su išskirtinio grožio panemunių apylinkėmis. „Esame labiau nei dėkingi matydami, kad tie patys veidai mus lydi nebe pirmąjį žygį ir tas nuostabus būrys vis auga“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, o ir susitikus kartojo M. Janušonis ir šio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.

Tad lauksime naujų žygių ir naujų įspūdžių.