Draugystė su keturkoju: „Gyvenkime taikiai ir gerbkime aplinką“

Pavasarį dauguma šunų šeimininkų susigundo ilgesniais pasivaikščiojamais gamtoje. Nutirpus sniegui ir pasirodžius po žiemos paliktoms augintinių  „krūvelėms“ daugelis pyko ir koneveikė šeimininkus už aplaidumą. Išsakė ir kitas tuo adresu susikaupusias nuoskaudas – kad šunys vedžiojami be pavadėlio, kad šeimininkams nerūpi nei aplinkinių žmonių, nei pačių augintinių saugumas, mat šie neretai pabėga, patenka į prieglaudas, arba dar blogiau, po automobilių ratais.  Kad pasivaikščiojimas su augintiniu nekeltų grėsmės nei žmonėms, nei patiems gyvūnams, pakalbinome Jurbarke šunų dresūra užsiimančią, dresūros mokyklėlės  „Auksiukas“ įkūrėją Jurgitą Kairelytę.  

– Kokie pavojai didžiausi keturkojams augintiniams pavasarį, kuomet dažniau būname gamtoje?

Kuomet lauke įsivyrauja pliusinė temperatūra išlenda ir baisiosios erkės, kurios šunims platina ypatingai pavojingą ligą – babeziozę. Tad prieš išeinant į gamtą pasirūpinkite, kad šuniui būtu suduota tabletė nuo erkių ar sulašinti vaistai. Jeigu šuniui visgi įsiurbė erkė, stebėkite jį – net ir po mėnesio simptomai gali išlįsti. Tokiais atvejais šuo tampa vangus, šlapime gali būti kraujo. Pastebėję tai nedelsiant kreipkitės į veterinarą.

Noriu taip pat priminti, kad nepaleistumėte stiprų medžioklės instinktą turintį šunį miške ar laukuose, kad šis neužsivytų ir nesužeistų laukinių gyvūnų, nes tai gali atnešti daug nemalonumų. Prieš paleidžiant šunį nuo pavadėlio būkite įsitikinę, kad šuo pakviestas atbėgs. Tam galite naudoti švilpuką ar žodinę komandą „ateik, „pas mane“ ir t.t.. Šią komandą pradėkite mokyti vos tik įsigijus šuniuką, kuomet paleidžiate uždaroje teritorijoje ar bebūnant su pavadėliu. Pasakykite komandą minėtą komandą, o šuniukui sureagavus – pagirkite ir duokite skanėstą. Jeigu nesate tikri, ar šunelis į jus sureaguos paleistas,  prisekite prie ilgo pavadėlio, kad esant reikalui galėtumėte lengvai šunį susigrąžinti. Nepaleiskite savo keturkojo ten, kur yra žmonių ar kitų šunų. Kad ir kaip mes mylime savo augintinius, kiti jų gali išsigąsti, būkite supratingi kitų atžvilgiu.

– Daugelis įsitikinę, kad tik paleistas nuo pavadžio šuo prisibėgioja, pasitreniruoja. Gal yra kitokių būdų augintiniui prablaškyti?

Vietoje to, kad šunelis būtų paleistas ir bėgiotų vienas, geriau užsiimkite su juo, galite pasimokinti lengvų komandų. Šuo tuomet išsikraus ne tik fiziškai, bet ir mentaliai – tuo pačiu išmoks ko nors naujo. Mano vienos mėgstamiausių komandų pasivaikščiojimo metu yra „apeik“ (šuneliui iš didesnio atstumo parodžius objektą (pvz. medį) jis nubėga jį apibėgti ir grįžta atgal), „surask“ (paslepiu žaisliuką ir leidžiu šuniukui jį surasti), visų puikiai žinoma komanda „atnešk“. Dėl komandos „atnešk“, turiu paminėti, kad nenaudotumėte šakų ar pagalių šitam veiksmui, nes kyla pavojus susižeisti.  Labai daug atvejų žinoma, kuomet šuo iš  greičio smarkiai susižaloja prasidurdamas gerklę. Geriau naudokite teniso kamuoliukus, žaislus. Aišku, nepersistenkite, žaiskite su saiku, nes šuniui stabdant yra didelė apkrova sąnariams (tai ypatingai svarbu jauniems didelių veislių šunims). Dar vienas tykantis pavojus – vanduo. Plaukiojimas, sraunios upės lygiai taip pat pavojingos gyvūnui, kaip ir žmogui.

– Kaip dėl tų ekskrementų? Gal matote trūkumų šios problemos sprendime? Kol kas siūlomos tik baudos. Beje, Jurbarke nė vienas nei pernai, nei šiemet baudos nėra gavęs.

Girdėjau daug diskusijų ta tema. Labai prašau visų šunų šeimininkų – gyvenkime tvarkingai ir susirinkite, ką jūsų šunelis palieka. Tai nėra sunku, o Jūsų atsakingas požiūris į bendrą tvarką skatins visuomenės pozityvesnį požiūrį į šunis, visi gyvenkime taikiai ir gerbkime aplinką.

Manau, problemą spręsti padėtų daugiau pastatytų šiukšliadėžių šunų ekskrementais (pagal visas taisykles, jų negalima mesti į bendro naudojimo šiukšliadėžes, bet Jurbarke dažnoje vietoje kitos išeities tiesiog nėra). Pakelti ekskrementą nėra gėda – tai neišvengiama atsakingo gyvūno šeimininko pareiga.

„Mūsų laiko“ inf.