Dovana Jurbarko miestui – „Mišios už taiką“

Jurbarko krašto šventės „Namo grįžtančios istorijos“ metu rugpjūčio 25 d., sekmadienį, 16 val., Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje nuskambės koncertas „Dovana Jurbarko miestui“, kurio metu jungtinis choras ir pučiamųjų orkestras atliks kompozitoriaus Karl Jenkins sukurtas mišias „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.

Apie šį renginį ir pasiruošimą jam paprašėme papasakoti jo iniciatorės ir pagrindinės organizatorės Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovės ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandraugos pirmininkės Lauros Matuzaitės-Kairienės.

Tradicinė dovana

„Mes jau tradiciškai Jurbarko krašto šventės metu miesto gyventojams dovanojame dovaną, – sako Laura. – Pernai tai buvo argentiniečių kompozitoriaus Martin Palmer sukurtos „Misatango“, arba „Mišios tango ritmu“, į kurių pristatymą` Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje atvyko pats pasaulinio garso jų kūrėjas“. Įkvėpti pasisekimo, Laura ir jos bendraminčiai šiemet nusprendė Jurbarkui dovanoti ne mažiau garsų ir įspūdingą kūrinį. „Po tokio sukrečiančio ir ryškaus kūrinio ilgai galvojome, kuo ne mažiau įspūdingu galėtume sudominti klausytojus ir save pačius“, – pasakojo Laura, pasak kurios, svarstyti įvairiausi variantai: nuo bliuzo iki klasikinių mišių.

Britų kompozitoriaus K. Jenkins kūrinys „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“, kur mišių formoje įvairiomis kalbomis perteikiama malda apie visame pasaulyje, visais laikais vykusius ir  vykstančius karinius konfliktus, pasirinktas neatsitiktinai – karo tema šiuo metu aktuali kiekvienam, juk visai netoli mūsų, Ukrainoje, karo laukuose ir užnugario miestuose kasdien žūsta žmonės.

Įspūdį dar sustiprina koncerto metu rodomas specialiai šiam kūriniui sukurtas to paties pavadinimo dokumentinis filmas.

Dalyvaus penki chorai ir pučiamųjų orkestras

Koncerte dalyvausiančių chorų repeticijos prasidėjo jau šių metų sausį, ir kiekvieną mėnesį, nuo sausio iki birželio, Jurbarko kultūros centre į dviejų dienų savaitgalinius seminarus rinkdavosi per 100 choristų, pasiryžusių išmokti sudėtingą, įvairiomis kalbomis atliekamą kūrinį.

Mišias atliks VDU ŠA mišrus choras „Ave Vita“, vadovaujamas dr. Kastyčio Bariso, Šilalės kultūros centro krašto mišrus choras (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė), naujai susikūręs Tauragės kultūros centro jaunimo choras „Con Anima“ ir jaunimo choras „Dorado“ (abiem vadovauja Augustas Kvedaravičius), o taip pat jungtinis-projektinis Jurbarko krašto choras, vadovaujamas Lauros Matuzaitės-Kairienės.

Koncerte, vyksiančiame Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, prie chorų prisijungs ir jiems akompanuos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras (meno vadovas Artūras Maniušis, dirigentas Eimantas Anskaitis). Beje, Laura priminė, kad pirminiame variante šios mišios parašytos chorui ir simfoniniam orkestrui, tad teko jų partitūrą specialiai aranžuoti pučiamųjų orkestrui.

Mišios skirtos solistui, chorui ir orkestrui, tad jas atliekant dalyvaus solistė Aušra Čepanonė. Meno vadovas ir dirigentas dr. Kastytis Barisas.

Vyksta paskutinės repeticijos

Prieš Jurbarko krašto šventę visi chorai vėl susirinko į repeticijas, kurios prasidėjo ketvirtadienį ir tęsis penktadienį ir šeštadienį. Beje, visas bendras jungtinis choras pradėjo ir Jurbarko krašto šventės vakarinį koncertą šeštadienį, rugpjūčio 24 d., kur atliko dvi šių metų dainų šventėje dainuotas chorines dainas. Viena iš jų, „Savo žemės vaikai“, pasak Lauros, labai gražiai atliepia šių metų Jurbarko krašto šventės temą – „Namo sugrįžtančios istorijos“.

Dėkoja rėmėjams

Laura labai dėkoja rėmėjams, kurių dosnumo dėka išskirtinis kūrinys galės pasiekti Jurbarko publiką. Šio projekto Lietuvos kultūros taryba neparėmė, tad ypač svarbus buvo iš Jurbarko rajono savivaldybės gautas finansavimas, Jurbarko kultūros centro suteikta galimybė repetuoti.

Laura be galo dėkinga Šilalės kultūros centrui, UAB „Vitalaima“, UAB „Jurlota“, UAB „Savas medis“, Optikai „Solregis“, UAB „Račiūnai“, UAB „Lanmeta“, Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijai „Jurbarko sandora“ ir kitiems rėmėjams, patikėjusiems ja pačia ir jos darbu. Pasak jos, rėmėjais tapo ir visi būsimo koncerto dalyviai, aukoję savo laiką, savo lėšomis važinėję į repeticijas.

Tikisi, kad dovanos miestui tradicija gyvuos

Paklausta, ar ir kitais metais Jurbarkas per krašto šventę gali tikėtis išskirtinio koncerto, Laura šypsosi, kad žiūrovų šiluma, jungtinio choro dalyvių entuziazmas ir po tokių koncertų užplūstanti euforija jai sustoti neleis.

K. Jenkins kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ tikimasi metų pabaigoje dar kartą atlikti Tauragės bažnyčioje, o pati Laura jau dabar svarsto, kokį kūrinį būtų galima parengti krašto šventei kitiems metams. Tad galime neabejoti, kad dovanos Jurbarko miestui tradicija gyvuos ir toliau.

Visus jurbarkiečius ir miesto svečius kviečiame jau šį sekmadienį, rugpjūčio 25 d., 16 val., į Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčią išgirsti ir pamatyti išskirtinį koncertą „Dovana Jurbarko miestui“.

Apie kūrinį

Karl Jenkins kūrinys „The Armed Man: A Mass for Peace“ („Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“) parašytas lotynų, anglų, arabų ir prancūzų kalbomis. Kūrinį sudaro 13 dalių, dauguma jų atitinka tradicines katalikų mišias. Kūrinį autorius paįvairina tekstais iš skirtingų religijų, kitų istorinių šaltinių. Jame remtasi krikščionių Šventuoju Raštu, musulmonų maldomis, „Mahabharata“ – ilgiausiu žinomu epu, kuris sanskritu parašytais mitais ir pasakėčiomis perteikia induizmo esmę. Mišias apjungia pirmoje ir paskutinėje dalyse įvesta renesanso laikotarpio pasaulietinė, to meto kompozicijose naudota daina „Lʼhomme armé“ („Ginkluotas žmogus“). Tam tikros emocinės įtampos suteikia ir karinės tematikos tekstai iš anglų rašytojų kūrybos, fragmentai iš japonų poeto Sankichi Toge eilių.

Kompozitorius šį kūrinį skyrė Kosovo karo aukoms. Jo premjera įvyko 2000 metais.

Specialiai šiam kūriniui kino režisierius H. Owen 2007 m. sukūrė dokumentinį filmą „Ginkluotas žmogus“. „Šis filmas atliepia ir palydi mišių tekstais perteikiamus apmąstymus: agresijos, karo nuojautos, kariniai konfliktai ir jų padariniai, pagaliau šviesesnės ateities viltys”, – pristatydamas filmą sake kompozitorius Karl Jenkins.