Darbščiosios bitelės renkasi Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijoje

Kaip susitaikyti su mintim, kai tave paženklina liga ir esi priskiriamas neįgaliųjų ratui? Kai sunkiai judi dėl bėgančių metų kraunamos naštos ar turi tokią įgimtą bėdą, o galbūt sveiksti po onkologinių ligų ir gyvenimas, atrodo, nusidažė tik tamsiomis spalvomis? Jei kartais aplankytų tokios mintys, patariam apsilankyti Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijoje ir jos bemat išgaruos. Dauguma čia susirinkusių žmonių net gerai įsižiūrėjus neatrodo neįgalūs, nors tikrai turi sveikatos problemų.

Kai lankėmės praėjusį pirmadienį neįgaliųjų draugijos patalpose Dariaus ir Girėno g. 120A, čia buvo susirinkusios linksmos ir žvitrios jurbarkietės – vienos tą dieną sportavo su įvairiais treniruokliais, kitoje patalpoje susirinkusios kūrė įvairius rankdarbius, skirtus artėjančioms Velykoms. Vyrų tądien nesimatė, nes rankdarbiais jie nelinkę užsiimti, tačiau šioje draugijoje jų tikrai yra, tik kiek kitokiose veiklose.

Apie šios organizacijos kasdienybę, šventes, keliones ir pagrindines problemas kalbamės su Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininke Vida Pieniutiene. Vida pasakoja, kad jų draugija, kuriai rajone priklauso apie 500 narių (iš kurių 320 moka nario mokestį) veikia ištisus metus, tačiau pagrindinė veikla prasideda pavasarį, orams kiek atšilus. Žiemą, ypač sausio mėnesį, veiklų būna mažiau, nes draugijos patalpose yra gana šalta. Pagrindinė veikla ir užimtumas prasideda nuo kovo. Tuomet atgyja rankdarbių kūryba, meno kolektyvas „Draugystė“, sporto užsiėmimai. O gegužės mėnesį aktyviai į veiklą įsijungia ir literatų būrelis.

„Daug darbštuolių turim, kuriems vadovauja Raminta Vaivadienė. Per savaitę renkamės du kartus – antradienį ir ketvirtadienį. Dabar artėja Velykos, todėl mūsų moterys daugiausia dirba prie velykinių puošmenų. Pačios stropiausios – tai Irma Kasparaitienė, Vanda Bačiulienė, Janina Pranaitienė, mūsų veteranė, kaskart atvykstanti savo „transportu“ – su stumdoma vaikštyne. Ir Stanislava Jotautienė, Nijolė Gylienė, Janina Kucinienė, Laimutė Ašmonaitienė, visur suspėjanti, ji kaip ir Janina yra ir mūsų poetė, Marytė Latvaitienė, net dvi Vyturienės – Vida ir Laimutė, visų čia neišvardijau, ateina ir daugiau moterų.

Daugiau skaitykite laikraštyje.