Bibliotekoje – svarbiausi šimtmečio įvykiai dokumentuose (kviečiame į parodą)

Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki spalio 31 dienos atidaryta paroda „Lietuvos šimtmečio puslapiai“. Valstybės šimtmečio proga Lietuvos archyvai pristato parodą „Lietuvos šimtmečio puslapiai“, kurioje eksponuojami šimtas svarbiausių įvykių, užfiksuotų archyviniuose dokumentuose, nuotraukose ir užrašuose. Šie dokumentai – pirminiai ir nenuginčijami istoriniai šaltiniai, liudijantys apie mūsų šalies kultūrinį, ekonominį, socialinį ir politinį augimą. Dokumentai datuojami nuo 1918 m. iki 2018 m.

Ekspozicija sudaryta iš kubų, ant kurių eksponuojami dokumentai, iliustruojantis kiekvieną iš 100 svarbiausių įvykių. Pasirinkdami tokį eksponavimo būdą archyvarai pabrėžia, kad šalies istorija yra ir turi būti prieinama kiekvienam, o saugoma dokumentinė medžiaga - viešinama ir platinama.

Įsigalėjusi nuomonė, kad archyvuose saugoma dokumentine medžiaga gali naudotis ir tyrinėti tik archyvarai, istorikai ar akademinė visuomenė. Dėl to viena iš šios ekspozicijos idėjų - atkreipti dėmesį į tai, kad saugomi dokumentai prieinami kiekvienam, o archyvai – atvira ir modernėjanti institucija.

 Parodos rengėjai: Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vyriausiojo archyvaro tarnyba.

XX amžiaus pradžioje įsivyravo nuomonė, kad kiekviena tauta turi teisę į titulinę savo valstybę ir tik tokia valstybė geriausiai užtikrina tautos interesus.

Tuo metu modernioji lietuvių tauta taip pat deklaravo siekį atkurti nepriklausomybę ir taip įsiliejo į kitų tautų, siekusių laisvės, srautą. Susiklosčius palankioms tarptautinėms sąlygoms ir vidaus aplinkybėms, 1917 m. rugsėjo mėnesį buvo sušaukta Vilniaus konferencija, kuri suformulavo tikslą – siekti valstybingumo ir išrinko Lietuvos Tarybą, turėjusią atvesti šalį į nepriklausomybę.

1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Nuo tada ir prasidėjo šalies kelias į šimtmetį. Jo pradžia buvo kupina vilčių, tikėta, jog Lietuva tuojau užims deramą vietą tarp pasaulio šalių. Tačiau pripažinimas užtruko, valstybę teko ginti nepriklausomybės kovose, nors sostinė ir buvo prarasta. Steigiamasis Seimas užbaigė valstybės kūrimą – priėmė esminius įstatymus, Konstituciją, paskelbė šalį demokratine respublika. Buvo suformuluota vizija, jog Lietuva – tai moderni agrarinė respublika, eksportuojanti savo produktus į kitas Europos šalis. Ketvirtajame dešimtmetyje laikinojoje Lietuvos sostinėje kilo modernūs architektūriniai pastatai, atkreipę ir UNESCO dėmesį, buvo kuriama infrastruktūra, S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė du kartus tapo Europos čempione.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas atnešė mūsų šaliai nelaimes. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kraštas buvo negailestingai sovietizuotas, gyventojai represuojami ir tremiami. Vieną okupantą keitė kitas – nacistinės Vokietijos okupacija atnešė žydų Holokausto bangą, o po jos sekusi sovietinė reokupacija pradėjo tragišką tautos likimo etapą: siuntimai į kalėjimus, lagerius ir trėmimai. Šalies žemės ūkis buvo išniekintas pradėjus kolektyvizacijos procesus, krašto peizažas pakeistas tuometine sovietine realybe. Šį etapą žymėjo ir didvyriškas antisovietinis partizaninis karas, nelaimėtas, bet įrodęs žmonių laisvės siekį, kuris buvo pakartotas 1956 m. antisovietinėmis demonstracijomis, 1972 m. – „Kauno pavasariu“. Prasidėjęs neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas rodė žmonių nepriklausomybės troškimą ir parengė Lietuvą žygiui į laisvę 1988–1990 m. bei valstybingumo atkūrimą.

1991 m. apgynusi nepriklausomybę, Lietuva tapo tarptautinių organizacijų nare, sėkmingai įsiliejo į Vakarų demokratinių šalių struktūras. Šalies vidaus gyvenime grįžta prie Europos civilizacijos vertybių, pradėta kurti XXI amžiaus Lietuva.

Tad tokia mūsų šalies trumpa šimtmečio istorija. Ją iliustruoja šimtas svarbiausių įvykių, atsispindinčių pateiktuose archyviniuose dokumentuose, nuotraukose ir užrašuose, kurie parodo ir primena mums, kaip mes gyvenome, ką patyrėme, pasiekėme ar praradome. Žiūrėkite, skaitykite ir pajuskite Lietuvą šimtmečio akimirkoje.