Mažiausiam šalies regionui ambicijų netrūksta: pasirūpinus gerove – metas proveržiui

   
☰Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Tauragės regiono savivaldybės ambicingai žvelgia į naująjį 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpį. Gerai žinodamos savo stiprybes ir iššūkius, keturios regiono savivaldybės neslepia siekių – išmokusios bendradarbiauti ir jausdamos alkį naujoms idėjoms, jos nori tikro proveržio bei projektų, kurie iš esmės pakeistų gyvenimą krašte. Pasitikėjimo prideda tai, kad čia jau sėkmingai įgyvendinami tokie stambūs bendri darbai kaip nuotekų dumblo tvarkymas, o savivaldybės tiek merų, tiek gyventojų lygmeniu viena kitą gerai pažįsta ir panašiai mato ateitį. Apie 2021–2027 metų ES finansavimo pamokas bei atsiveriančias naujas galimybes diskutuota lapkričio 11 dieną Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume „Regionas, kuriame liksime dirbti, mokytis, džiaugtis gyvenimu“.

Pasidžiaugti pasiekimais, aptarti problemas ir susipažinti su būsimo ES finansavimo etapo kryptimis į Jurbarką susirinko visų keturių savivaldybių vadovai, verslo, švietimo, profesinių mokyklų, muziejų, turizmo sektoriaus, žiniasklaidos ir kitų sričių atstovai. Patarimais dalijosi finansų viceministrė Rūta Carik bei vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas. Kad regionas moka bendradarbiauti, įrodė ir renginio eiga: forumui dirigavo Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė, keturių savivaldybių merus kalbino žiniasklaidos atstovas, fotografas Renaldas Malychas, verslo aplinkos diskusiją vedė VšĮ „Žaliasis regionas“ komanda, o laisvalaikio poreikius aiškinosi Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Renata Jančiauskienė.

„Susirinko visi, kurie dirba dėl vieno tikslo: kuriame Tauragės regioną, kuriame norisi likti: dirbti, augti ir džiaugtis gyvenimu“, – forumą pradėjo J. Choromanskytė. Visų keturių savivaldybių – Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių – atstovai, merai bei ministerijų vadovai dėliojo ateities prioritetus: diskutavo, kaip pritraukti investicijas, sukurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrinti, kad ES pinigai virstų realia nauda žmonėms, aptarė švietimo ir laisvalaikio temas.

Pagyrė regioną

Diskusijų toną uždavė finansų viceministrė Rūta Carik, negailėjusi pagyrų visam regionui. Ji pabrėžė, kad per dvylika savo darbo metų Centrinėje projektų valdymo agentūroje (CPVA) šiame regione nėra fiksavusi nė vieno pažeidimo.

Tauragės regionas pirmauja šalyje pagal investicijų sumą vienam gyventojui: nors čia gyvena mažiausiai žmonių (89 946), regionui skirta 115,86 mln. eurų, todėl vienam gyventojui tenka net 1 288 eurai – dvigubai daugiau nei šalies vidurkis.

„Esate lyderiai. Tai reiškia, kad investicijos yra intensyvios, jūs sprendžiate daug savo vietos problemų, daug tvarkotės“, – sakė R. Carik. Ji padėkojo už lyderystę vykdant bendrus projektus ir patikino, kad savivaldybių gebėjimas ne konkuruoti, o bendru sutarimu kurti didesnę pridėtinę vertę dabar perduodamas kaip pavyzdys kitiems šalies regionams.

Daugiau laisvės ir atsakomybės

Viešnia atvyko ir su aiškiomis žinutėmis ateičiai. „Pinigai neturi būti tiesiog įsisavinami, o investuojami tiksliai ten, kur iš tiesų reikia, kad galiausiai duotų grąžą – finansinę, ekonominę... Tai reiškia lėtesnį gyventojų mažėjimą, geresnį sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų prieinamumą, kokybiškesnę socialinę globą. Norint, kad investicijos atsipirktų, reikia tiksliai žinoti, ko regionui realiai reikia“, – pabrėžė finansų viceministrė.

Anot jos, kiekvienas sprendimas privalo būti pagrįstas statistika ir realiais duomenimis: į pastatą reikia investuoti ne todėl, kad jis griūva, o tam, kad tarnautų žmonėms. Naujame etape regionai turės daugiau laisvės patys rinktis, kur nukreipti lėšas pagal savo poreikius, tačiau kartu išaugs ir jų atsakomybė – už rodiklių pasiekimą atsakys nebe ministerijos, o pačios savivaldybės.

Su sinergijos ženklu

Finansų viceministrei antrino vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, atkreipęs dėmesį, kad savivaldybėms teks aiškiai įsivardyti opiausias bėdas ir iš anksto nusimatyti konkrečius pasiekiamus rodiklius. Kalbėdamas apie specifinius Tauragės regiono poreikius, jis išskyrė kelis įdomius projektus – daugiafunkcius „Kartų sinergijos ir bendruomenės centrus“, po vienu stogu suburiančius senjorus, vaikus ir jaunimą, savivaldybių automobilių dalijimosi sistemą bei prieplaukų, uostelių ir kitos laivybos infrastruktūros, sujungiančios net tris regionus, plėtrą.

Kurti darbo vietas

„Daugumos dalyvių matymas yra vienodas“, – pasibaigus forumui „Mūsų laikui“ sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, įsitikinęs, kad norint pasiekti gerų rezultatų, būtina bendradarbiauti. Kadangi naujo finansavimo laikotarpio projektai startuos 2029 metais, savivaldai reikia spręsti ne tik šiandienos bėdas, bet ir tai, kas ateityje kainuotų labai brangiai. Nors vietos valdžia nerimauja, ar griežtai vertinant investicijų atsipirkimą bendruomenėms liks pakankamai laisvės, meras įsitikinęs: didžiausias lėšas būtina kreipti į naujų darbo vietų kūrimą bei kokybiškas sveikatos, švietimo ir sporto paslaugas. Tik padarius vietovę patrauklią gyventi, pavyks nutraukti užburtą ratą, kai žmonės išvyksta dėl darbo trūkumo, o verslas neateina, nes nėra kam dirbti. Susirinkusiems meras priminė ir apie pastangas įtikinti Europos Komisiją skirti papildomą ES finansavimą pasienio regionų atsparumui didinti.

Pavyzdinis projektas

Ryškus sėkmingo keturių savivaldybių bendradarbiavimo pavyzdys – bendras ilgalaikis nuotekų dumblo tvarkymo projektas. Užuot tvarkiusis atskirai, Tauragė, Jurbarkas, Šilalė ir Pagėgiai suvienijo jėgas: trijuose rajonuose surinktas dumblas bus vežamas į modernizuotą centrą Tauragėje, kur virs trąšomis ūkininkams.

„Nėra konkurencijos, kai nori pasiekti rezultatą. Mums svarbiausia, kad dumblas, kuris 20 metų Šilalės rajone nebuvo tvarkomas, būtų sutvarkytas ir mums kainuotų pigiausiai. O kur jį tvarkysime – Šilalės gyventojui nėra didelės prasmės. Svarbiausia – rezultatas“, – sakė Šilalės rajono meras Tadas Bartkus. Susivienijusios savivaldybės gali padaryti didelius darbus, kurių kaštai atskirai būtų milžiniški, o ateityje ne tik išsispręs sena problema, bet ir sumažės aplinkos tarša bei nemalonūs kvapai.

Nemokama pagalba

Europiniai pinigai jau keičia regiono žmonių kasdienybę. Pasak Kompleksinių paslaugų šeimai koordinatorės Šarūnės Šimkienės, Jurbarko parapijos diakonijoje „Jurbarko Sandora“ gyventojai nemokamai gauna psichologo pagalbą, lanko tėvystės mokymus bei užsiėmimus vaikams. Netrukus čia duris atvers ir pirmasis apskrityje dienos centras autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams „Domus Gratia“, o ateityje dar labiau stiprės kitos nevyriausybinės organizacijos. Tą pačią lapkričio 11 dieną, šalia bendro forumo, Jurbarko kultūros centre vyko atskiros diskusijos ES finansavimo tema tarp merų, verslo ir bendruomenių atstovų.

Didžiausia dalis ES investicijų – beveik 22,3 mln. eurų – regione skiriama poilsio ir lankytinų vietų kūrimui, o vien tik Nemuno, Mituvos ir Imsrės pakrančių sutvarkymui Jurbarke tenka 4,2 mln. eurų. Dar per 21 mln. eurų keliauja į vandentvarką (iš jų 12,3 mln. eurų – bendram dumblo projektui, likę 8,9 mln. eurų – kitiems vandens tvarkymo darbams), o beveik 18,2 mln. eurų skiriama socialiniam būstui ir pagalbai žmonėms.

Regiono stiprybės ir silpnybės

Į ateitį žvelgiama išsiaiškinus regiono stiprybes ir silpnybes. Tam tikrais rodikliais Tauragės regionas jau lenkia ES vidurkį: ekonomika čia auga beveik tris kartus sparčiau (3,8 proc., kai ES vidurkis – 1,4 proc.), o daugiau nei pusė (52 proc.) vaikų pradinę mokyklą gali pasiekti vos per 15 minučių pėsčiomis (ES vidurkis – 34 proc.). Regionas didžiuojasi ir sėkmingai veikiančiomis pramonės zonomis Tauragėje, Jurbarke, Šilalėje bei Pagėgiuose, trumpėjančiomis socialinio būsto eilėmis bei atnaujinamu viešuoju transportu.

Visgi Europos Komisijos ataskaita atskleidžia ir iššūkius. Pragyvenimo lygis (BVP vienam gyventojui) siekia tik 51 proc. ES vidurkio, gyventojų mažėja beveik penkis kartus greičiau nei vidutiniškai Europoje, o darbingo amžiaus gyventojų gretos tirpsta daugiau nei penkis kartus sparčiau nei Bendrijoje (sumažėjo 14,1 proc., kai ES vidurkis – 2,6 proc.). Susirinkusiems įsiminė, kad Tauragės regione per 10 metų (jei niekas nesikeis) sumažės 40 proc. gyventojų. Be to, per 10 minučių automobiliu gydymo įstaigą pasiekia kiek daugiau nei pusė (53,6 proc.) gyventojų, kai visoje ES tokią galimybę turi beveik 69 proc. žmonių.

Ko tikisi gyventojai

Regiono gyventojai pastebi, kaip kraštas išgražėjo, bet pokyčių nori dar daugiau ir greičiau, o didžiausias investicijas siūlo nukreipti į naujų darbo vietų kūrimą. Improvizuotos apklausos dalyviai forume įvardijo, kad iki 2034 metų daugiausia darbo vietų sukurs jau veikiančių įmonių plėtra, užsienio investuotojai bei nauji vietos verslai. Tam labiausiai padėtų paruošti verslo sklypai su komunikacijomis ir elektros galia, parama įmonėms, būstas atvykstantiems, specialistų rengimas bei geresnė logistika.

Kalbant apie 2034-ųjų mokyklą, svarbiausiu prioritetu įvardyta mokymo kokybė, antroje vietoje – artumas namams, trečioje – graži gamta ir švari aplinka. Laisvalaikiui po darbo ir pamokų labiausiai pasigendama parkų, sporto erdvių, aktyviam poilsiui pritaikytų turizmo objektų bei jaunimo centrų. Tarp drąsiausių vizijų skambėjo kino teatras, pramogų parkas, gyvūnų prieglauda, alaus gamykla, stipri regioninė ligoninė, vietos oro uostas, geležinkelio vėžė, dronų aikštelė, muziejinių vertybių skaitmeninimas bei technologijų vienaragių, tokių kaip „Teltonika“, atėjimas. S. Choromanskytė pajuokavo, kad kitas forumas turėtų vykti transporto jungčių tema, nes būtent ši tema dominavo regiono forumo dalyvių vizijose ir svajonėse.

Merų vizijos

Savo vizijomis pasidalijo ir regiono savivaldybių merai. Šilalės rajono meras T. Bartkus svajoja, kad po dvidešimties metų mokytojo profesija vėl taptų itin prestižine. Jis priminė ir jau parengtas pirmines schemas dviračių bei pėsčiųjų takais sujungti visas keturias regiono savivaldybes. Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas ragino visas savivaldybes investuoti į VšĮ „Žaliasis regionas“, kad ši įstaiga pritrauktų investuotojų, o Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius tikisi, kad investuotojus pavyks prikviesti į Pagėgių pramonės zoną.

Tauragės rajono meras taip pat norėtų, kad per artimiausius 3–4 metus į regioną ateitų stambios ir ilgalaikės gynybos pramonės investicijos, o valstybinės įstaigos bei bendrųjų reikalų centrai drąsiau keltųsi iš sostinės į regionus. „Tikiu, kad tebesame alkani pasidaryti geriau savo miestui, bendruomenei“, – sakė D. Kaminskas, ragindamas į naują ES finansavimo etapą žiūrėti kaip į proveržio galimybę – tereikia tikėti ir nebijoti suklysti.

 

Tauragės regiono forume finansų viceministė R. Carik akcentavo, kad savivaldybėms, planuojant ateities investicijas, bus suteikta daugiau laisvės, bet irdaugiau atsakomybės.

 

Atskiros diskusijos vyko tarp bendruomenės ir savivaldos atstovų. Nuotraukoje: T. Bartkus ir kompleksinių paslaugų šeimai koordinatorė jurbarkietė Š. Šimkienė (kairėje). Kalbino kauniškė A. Korbutė. 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  1 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pagerbtos, nes įamžina nykstančių Nemuno kaimų istoriją

Pagerbtos, nes įamžina nykstančių Nemuno kaimų istoriją  0

Bibliotekoje apdovanoti Arnoldo Piročkino premijos konkurso laureatai

Bibliotekoje apdovanoti Arnoldo Piročkino premijos konkurso laureatai  0

Populiariausi paramos gavėjai Jurbarko rajone: TOP 10 sąrašas

Populiariausi paramos gavėjai Jurbarko rajone: TOP 10 sąrašas  0

Paskirta Jurbarko rajono rinkimų komisijos pirmininkė

Paskirta Jurbarko rajono rinkimų komisijos pirmininkė  0

Namai, kuriuose auga idėjos: Jurbarko švietimo centras atšventė 30-metį

Namai, kuriuose auga idėjos: Jurbarko švietimo centras atšventė 30-metį  0

Tauragėje pagerbti geriausi regiono verslininkai – tarp apdovanotųjų ir Jurbarko atstovai

Tauragėje pagerbti geriausi regiono verslininkai – tarp apdovanotųjų ir Jurbarko atstovai  1

Keturioliktą kartą paskelbtas Pilietiškiausias smalininkietis

Keturioliktą kartą paskelbtas Pilietiškiausias smalininkietis  1

Kalėdine eglute taps Jurbarko autobusų stoties laikrodis

Kalėdine eglute taps Jurbarko autobusų stoties laikrodis  0

Klausučiuose – gyventojų įrengta aktyvaus laisvalaikio erdvė

Klausučiuose – gyventojų įrengta aktyvaus laisvalaikio erdvė  0

Seredžiaus pradinukai išbandė žurnalisto profesiją

Seredžiaus pradinukai išbandė žurnalisto profesiją  0

Jurbarkiečių rankomis velti žaisliukai papuoš Prezidentūros eglutes

Jurbarkiečių rankomis velti žaisliukai papuoš Prezidentūros eglutes  0

„Erasmus+“ projektas „EcoSense“ – mokinių patirtys Kretoje

„Erasmus+“ projektas „EcoSense“ – mokinių patirtys Kretoje  0

Šešiose Jurbarko rajono parapijose vyksta  „Dosnumo krepšelio“ akcija

Šešiose Jurbarko rajono parapijose vyksta „Dosnumo krepšelio“ akcija  0

Į Jurbarko Dvaro parką jau gabenama pagrindinė miesto Kalėdų eglutė

Į Jurbarko Dvaro parką jau gabenama pagrindinė miesto Kalėdų eglutė  0

Jurbarke aptartos alternatyvios investicinių projektų finansavimo galimybės

Jurbarke aptartos alternatyvios investicinių projektų finansavimo galimybės  0

Jurbarkų darželyje-mokykloje įrengtos naujos grupės patalpos

Jurbarkų darželyje-mokykloje įrengtos naujos grupės patalpos  1

2027-uosius metus Jurbarko rajone siūloma skirti žymiam kompozitoriui ir karo lakūnui

2027-uosius metus Jurbarko rajone siūloma skirti žymiam kompozitoriui ir karo lakūnui  1

Kviečia siūlyti kandidatus sporto apdovanojimams

Kviečia siūlyti kandidatus sporto apdovanojimams  0

Ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti atidaryti durų

Ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti atidaryti durų  0

Paaiškėjo socialdemokratų kandidatas į Jurbarko rajono merus

Paaiškėjo socialdemokratų kandidatas į Jurbarko rajono merus  0

Vakaronėje „Po darbų“ Seredžiuje – padėkos, bendrystė ir muzika

Vakaronėje „Po darbų“ Seredžiuje – padėkos, bendrystė ir muzika  0

Jurbarke – dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės

Jurbarke – dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės  0

Savivaldybės kontrolierė A. Stoškienė.

Savivaldybės įstaigų atostogų kaupiniai priartėjo prie 2,5 mln. Eur  0

Tauragės arena kviečia į išskirtinę mugę „Mada, maistas, menas“

Tauragės arena kviečia į išskirtinę mugę „Mada, maistas, menas“  1

Mūsų partneriai