Rajono mokyklų tinklo pertvarkos kaina – iki 1,5 mln. eurų („Tūkstantmečio mokyklos" programa)

Jurbarko rajono savivaldybė turi progą būti tarp pirmųjų, kurios įlips į „Tūkstantmečio mokyklos“ programos traukinį. Sėkmės atveju, pirmajame etape, 2022–2026 metais, rajono mokykloms stiprinti gautų iki 1,5 mln. Eur. Šios injekcijos kaina – peržiūrėti rajono mokyklų tinklą ir jį koreguoti, atsižvelgiant į vietinių ir šalies švietimo ekspertų siūlymus bei siekiant pagrindinių rodiklių.

Rajono švietimo bendruomenės siūlymu, programos vykdytojais būtų trys Jurbarko miesto mokyklos, į kurias tos lėšos būtų nukreiptos, akcentuojant, kad programa palies visas rajono mokyklas. Į pažangos programos „traukinį“ bus galima įsėsti jei tam pritars rajono taryba. Praėjusią savaitę įvyko pirmasis nuotolinis susitikimas šiai galimybei pristatyti ir principinei pozicijai išgirsti – tarybos nariams informaciją pateikė r. savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė. Švietimo bendruomenė į šią programą žiūri su entuziazmu, pozityviai. Tuo tarpu kai kurie tarybos nariai šią galimybę vertina įtariai ir atsargiai. „Tūkstantmečio mokyklos“ programa šalies valdančiųjų iniciatyva įrašyta Vyriausybės programoje.

 Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Tūkstantmečio mokyklos“ programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga. Tikimasi, kad programoje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos, jei tiek jų savivaldybėje yra. Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos. Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės atliks savo švietimo būklės analizę. Vėliau, padedant „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertams, parengs pažangos planą apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslus, tobulintinas sritis ir joms reikalingas investicijas. Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus. Su kiekviena savivaldybe bus susitarta dėl rodiklių, kuriuos ji turės pasiekti dalyvaudama programoje sąrašo. Pvz., turės išaugti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos ir matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, didėti švietimo pagalbą gaunančių ar neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis ir kt. Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais. Programos I etapas prasideda vasario 1 d., baigiasi – 2026 m. birželio 30 d. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus. Jau liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.

Lokomotyvas – trys miesto mokyklos

Kaip tarybos narius informavo A. Baliukynaitė, sėkmė jau yra tai, kad Jurbarko rajono savivaldybė atitinka programos kriterijus ir gali dalyvauti viena, nesijungdama su kitomis savivaldybėmis. Be to, politikus informavo ir apie rajono švietimo bendruomenės sprendimą siūlyti šios programos vykdytojais tris Jurbarko miesto mokyklas: Jurbarko Naujamiesčio, Vytauto Didžiojo progimnazijas ir A. Giedraičio-Giedriaus gimnaziją. Būtent joms tektų piniginės injekcijos.

Rajono švietimo bendruomenei belieka sulaukti rajono politikų sprendimo. Be politinės valios rajono savivaldybė dalyvauti šioje programoje negalės. Rajono tarybos nariai turi „duoti sutikimą“ dalyvauti šioje programoje, kurios pirmajame etape Jurbarko r. savivaldybė startuotų. Politikų apsisprendimui liko 8 savaitės – iki kovo 31 dienos. Rajono tarybos nariams pritarus, bus suburta darbo grupė, kuri peržiūrėtų rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą, atliktų švietimo tinklo analizę, įvertintų visų mokyklų poreikius, silpnąsias vietas ir paruoštų pažangos planą – ką ir kaip nori stiprinti, konsultuojantis su šalies švietimo ekspertais. Toks pažangos planas turi būti paruoštas iki birželio 1 dienos. Darbo grupė būtų sudaryta iš savivaldybės administracijos atstovų, mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo centro atstovų ir kitų partnerių, kompetentingų mokyklų mokymo tobulinimo srityse. Sėkmės atveju, patvirtinus pažangos planą, rajono savivaldybei pagal mokinių skaičių, tektų iki 1,5 mln. Eur. Ši suma tektų trims minėtoms miesto mokykloms – infrastruktūrai atnaujinti, mokymo kokybei gerinti ir stiprinti, pedagogų kvalifikacijai kelti ir kt. Taip šiose mokyklose galėtų atsirasti įvairios laboratorijos, taip vadinami steaminiai kabinetai ir kt. naujovės, pabrėžiant, kad sukurta gerove galės naudotis ir visos kitos rajono mokyklos.

Politikai įtarūs

Vieni rajono tarybos nariai, išklausę informaciją, domėjosi, kiek reikės prisidėti rajono savivaldybei. Paaiškinta, kad savų lėšų įdėti nereikės. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vidmantas Juzėnas domėjosi, kokiu principu bus skirstoma toji suma tarp minėtų trijų miesto mokyklų bei kokia dalis teks infrastruktūrai. Anot mero Skirmanto Mockevičiaus, apie tai kalbėti per anksti, nes reikia įsivertinti tikslus, priemones, ką tose mokyklose norima daryti. Mero žiniomis, infrastruktūrai skirta dalis gali siekti iki 45 proc.

Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Audronis Zairys šią programą vertino įtariai – jo žodžiais, tarybos nariai „bus pastatyti prieš faktą“, turėdamas omeny rizikas, kurias politikai prisiima, pritardami pažangos programai, o tuo pačiu ir rajono mokyklų tinklo pertvarkai su visomis pasekmėmis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas Donatas Jackis taip pat vertino atsargiai – jo žodžiais, prieš apsisprendžiant norisi žinoti, kaip keisis rajono švietimo struktūra, kas lauktų kaimo mokyklų. „Norime žinoti, kokiu keliu bus einama“, – sakė jis. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja paaiškino, kad kaimo mokyklos išliks, tik kitu juridiniu, jungtinės mokyklos, statusu. Apie tinklo pertvarką tą kartą nebuvo diskutuojama, paliekant kitiems susitikimams. Meras ramino, kad bus galima bet kada iš programos atsitraukti, bet tuomet bus prarasta galimybė. Pasak A. Baliukynaitės, nepriklausomai nuo to, r. savivaldybė dalyvaus programoje ar ne, peržiūrėti rajono mokyklų tinklą vis tiek reikės.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Juzėnas replikavo, kad šioji programa privers rajono tarybą padaryti tai, ką turėjo padaryti praėjusiais metais, bet nepadarė. Priminsime, kad rajono taryba tuomet balsavo už mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą nieko nekeisti. 

Mokyklos iššūkiams pasiruošusios

Visi trys miesto mokyklų vadovai tikina esantys pasiruošę dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje. „Mes į tai ėjome ne vienerius metus“, – teigė Naujamiesčio progimnazijos direktorė Alma Uznė. Meras patvirtino, kad šioji mokykla jau yra išbandžiusi nemažai veiklų ir galės ta patirtimi pasidalinti su kitomis ugdymo įstaigomis. Vytauto Didžiojo progimnazijos vadovas Viljamas Bakšys patikinęs, kad progimnazijos bendruomenė jau turi pakankamai patirties rengiant mokymo kokybės gerinimo planus ir ta patirtimi gali pasidalinti su kitais. Ši ugdymo įstaiga kaip tik parengė mokymo kokybės gerinimo planą, dalyvaudama projekte „Kokybės krepšelis“ – planas jau pateiktas tvirtinti Nacionalinei švietimo agentūrai.

Rajono tarybos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Kęstutis Naujokas pasidžiaugė trijų mokyklų vadovų ir rajono švietimo bendruomenės entuziazmu dalyvauti programoje, kolegoms politikams replikavęs, kad paprastai „laimi tas, kas pirmas“.

Jo manymu, tarybai apsispręsti „dalyvauti programoje ar ne“ bus pats lengviausias sprendimas. „Sunkiausias darbas laukia švietimo bendruomenės – kaip spės tą darbą padaryti, taip ir bus“, – sakė jis, turėdamas omeny darbo grupę ir pažangos plano kūrimą.