Potvynio grėsmė Jurbarko rajone reali. Kaip pasiruošti

Šiuo metu hidrometeorologinė situacija šalyje išlieka stabili – vandens lygis kai kuriose teritorijose palaipsniui kyla, tačiau reikšmingų pokyčių nefiksuota. Duomenys apie vandens lygio svyravimus ir prognozes yra nuolat stebimi, analizuojami ir kasdien apibendrinami, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Specialistai pabrėžia, kad esamas laikotarpis yra tinkamiausias metas gyventojams pasiruošti galimiems scenarijams – įsivertinti gyvenamosios vietos riziką, apgalvoti veiksmus užliejimo atveju ir pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis. Hidrologinė situacija gali kisti greitai, todėl išankstinis pasirengimas yra labai svarbus.

PAGD ragina gyventojus sekti oficialius informacijos šaltinius ir laikytis atsakingų institucijų rekomendacijų. Nuoseklus pasirengimas ir savalaikė informacija – esminės sąlygos efektyviam galimos grėsmės valdymui.

Aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje LT72.lt

Interaktyvus žemėlapis, kuriame skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos >>

Naujausi vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenys >> 

Kaip pasiruošti potvyniui

Gyventojų prašoma pastebėjus pavojingą ar probleminę vietą nedelsiant kreiptis į savo seniūniją arba skambinti bendruoju skubiosios pagalbos telefonu 112.

Prašoma būti rūpestingiems vieni kitų atžvilgiu – atkreipti dėmesį į artimuosius, senjorus, vaikus, kaimynus bei tuos, kuriems gali prireikti pagalbos.

Prieš prasidedant potvyniui

Nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos patariama  išvykti į saugesnes vietas. Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

• Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).

• Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

• Parūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

• Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.

• Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

• Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.

• Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.

• Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

• Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.

• Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

• Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.

• Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

• Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

• Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

• Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui

Rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos. Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama:

• Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.

• Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose. Mokėkite pagalbos ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba; Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.

• Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.

• Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.

• Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.

Padėkite laukiniams žvėrims (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui

• Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos.

• Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.).

• Išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3 vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite.

• Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.

• Praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius.