Nuskenuotas QR kodas gali kainuoti brangiai: fiksuojami pirmieji sukčiavimo atvejai

QR kodai tapo įprasta kasdienybės dalimi – juos naudojame atsiskaitydami už paslaugas, mokėdami už automobilių stovėjimą ar norėdami greitai pasiekti interneto svetaines. Tačiau šia technologija vis dažniau naudojasi ir sukčiai. Lietuvoje jau fiksuojami atvejai, kai gyventojai, nuskenavę QR kodą ir suvedę mokėjimo duomenis, susiduria su bandymais pasisavinti jų pinigus, rašoma „Luminor“ banko pranešime žiniasklaidai. 

Vienas tokių atvejų užfiksuotas gyventojui bandant atsiskaityti už elektromobilio įkrovimą. Pasak banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, tai rodo, kad sukčiai ieško vis naujų būdų pasinaudoti įprastais gyventojų įpročiais.

„QR kodai daugeliui žmonių asocijuojasi su greitu ir patogiu būdu atsiskaityti ar gauti informaciją. Būtent tuo naudojasi sukčiai – nuskenavęs kodą žmogus gali būti nukreiptas į interneto svetainę, kuri atrodo kaip tikra paslaugos teikėjo mokėjimo aplinka. Joje suvedus kortelės duomenis, ši informacija gali patekti tiesiai į nusikaltėlių rankas. Matome, kad tai nebėra vien teorinė grėsmė – su tokiais sukčiavimo atvejais jau susiduria ir Lietuvos gyventojai“, – sako M. Kutkaitis.

Sukčiai naudojasi gyventojų įpročiu skenuoti QR kodus

Šis sukčiavimo būdas, dar vadinamas quishing (angl. QR code phishing), paremtas panašiu principu kaip ir įprastas duomenų viliojimas. Skirtumas tas, kad vietoj įtartinos nuorodos elektroniniame laiške ar SMS žinutėje naudojamas QR kodas.

Sukčiai gali užklijuoti netikrus QR kodus ant tikrų kodų viešose vietose, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse, elektromobilių įkrovimo stotelėse ar kitose savitarnos vietose. Nuskenavęs tokį kodą žmogus nukreipiamas į suklastotą interneto svetainę, kurioje prašoma įvesti mokėjimo kortelės ar kitus jautrius duomenis.

„Didžiausias pavojus tas, kad pats QR kodas iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Be to, žmogus dažnai skenuoja jį skubėdamas, norėdamas kuo greičiau atsiskaityti už paslaugą. Sukčiai gali tuo pasinaudoti ir sukurti įtikinamai atrodančią mokėjimo aplinką, kurioje prašoma pateikti kortelės duomenis ar patvirtinti mokėjimą“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, net ir nedidelės sumos mokėjimas neturėtų sumažinti budrumo. Sukčiai gali mėginti atlikti didesnės vertės operacijas, jeigu jiems pavyksta gauti mokėjimo duomenis.

Įtarimą turėtų sukelti net menkiausi neatitikimai

Ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – prieš atliekant mokėjimą įsitikinti, jog QR kodas ir interneto svetainė, į kurią jis nukreipia, yra patikimi.

„Prieš skenuodami viešoje vietoje esantį QR kodą, atkreipkite dėmesį, ar jis nėra užklijuotas ant kito lipduko, ar neatrodo pakeistas. Nuskenavę kodą neskubėkite įvesti mokėjimo duomenų – pirmiausia patikrinkite interneto svetainės adresą. Jeigu jis neįprastas, turi papildomų simbolių ar neatitinka paslaugos teikėjo pavadinimo, mokėjimo neatlikite“, – pataria M. Kutkaitis.

Taip pat rekomenduojama, kai tik įmanoma, atsiskaitymui naudoti oficialias paslaugų teikėjų programėles arba interneto svetaines, kurias atidarote savarankiškai, o ne per QR kodą.

Ypač svarbu atidžiai perskaityti banko siunčiamus pranešimus apie tvirtinamas operacijas. Jei mokėjimo suma ar gavėjas neatitinka to, už ką ketinama atsiskaityti, operacijos patvirtinti negalima.

„Jeigu nuskenavę QR kodą jau suvedėte kortelės duomenis ir įtariate, kad patekote į sukčių svetainę, nedelsdami užblokuokite kortelę ir susisiekite su banku. Net jeigu iš sąskaitos dar nebuvo nuskaičiuoti pinigai, svarbu reaguoti kuo greičiau – sukčiai gautais duomenimis gali mėginti pasinaudoti vėliau“, – akcentuoja M. Kutkaitis.

Jis priduria, kad QR kodas savaime nėra nesaugus atsiskaitymo būdas, tačiau, kaip ir naudojantis bet kuria kita technologija, svarbu išlikti budriems. Kelioms sekundėms sustojus ir patikrinus mokėjimo aplinką galima išvengti gerokai didesnių finansinių nuostolių.