Vienoje iš Jurbarko miesto mokyklų fiksuotas žarnyno infekcijos protrūkis
„Pirmiausiai mažoji naktį pradėjo vemti. Vėmė kelis kartus naktį ir ryte, tada paviduriavo. Visą dieną buvo mieguista, nieko nevalgė. Po poros dienų naktį pradėjo vemti didžioji. Vėmė taip pat kelis kartus, tada ryte viduriavo. Didžiajai skaudėjo galvą, pykino, nieko nevalgė ir negėrė. Atsikėlus kartu su didžiąja ir mane pykino, viduriavau, pradėjo kilti temperatūra. Prasikankinome aš vieną parą, didžioji dvi. Antrąja dieną jai skaudėjo galvą ir pykino. Didžiajai ir man buvo sukilęs karštis iki 38,7 ir 38,9. Visoms skaudėjo pilvą, raižė labai nesmagiai. Į gydytoją nesikreipėme, nes nebuvo taip blogai. O be to, žinojome, kad siaučia toks virusas“, – sausio 30 dieną pasakojo viena jurbarkietė mama, prisiminusi negalavimus, kurie į jos šeimą įsisuko praėjusią savaitę – nuo trečiadienio iki penktadienio. Abi jos dukros lanko Jurbarko Naujamiesčio progimnaziją. Pasak pašnekovės, panašiai sergančiųjų buvo ir kitose klasėse.
Paprašėme situaciją pakomentuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Tauragės departamento Jurbarko skyriaus atstovų. Kaip paaiškino skyriaus vyriausioji specialistė Monika Masiulienė, užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. sausio 23 d. užregistruoti 5 nepatikslintos žarnyno infekcijos atvejai. Visi susirgusieji – Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos ugdytiniai, tačiau mokosi skirtingose klasėse. Pirmieji simptomai pasireiškė sausio 21–22 d. Ugdymo įstaigai buvo pateiktos žarnyno infekcijų valdymo rekomendacijos. „Iki šios dienos daugiau žarnyno infekcijų atvejų, susijusių su Jurbarko rajono ugdymo įstaigomis, nebuvo užregistruota“,–- sausio 30 dieną pakomentavo specialistė, atkreipdama dėmesį, kad informaciją apie susirgimus užkrečiamosiomis ligomis NVSC gauna tuomet, kai sergantysis kreipiasi į gydytoją ir jam nustatoma užkrečiamosios ligos diagnozė.
Siekiant išvengti žarnyno infekcijų rekomenduojama:
- Ugdymo įstaigos personalui ir vaikams plauti rankas, ypač prieš valgį, jo gaminimą, grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu;
- ugdymo įstaigos personalas turi stebėti vaikų sveikatos būklę;
- kruopščiai valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, ypač tualetą;
- kuo anksčiau atskirti (izoliuoti) nuo sveikųjų šeimos narių susirgusįjį arba įtariamą sergant;
- drėgnu būdu valyti ir dezinfekuoti paviršius ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Ligonio patalpai valyti naudoti atskirą valymo inventorių (šepetį, šluotą, kibirą ar kitą indą) arba vienkartines priemones. Iš ligonio kambario išnešti nereikalingus daiktus;
- kuo dažniau vėdinti patalpą, kurioje yra ligonis;
- ligoniui paskirti atskirą rankšluostį, valgymo indus, lovos patalynę. Ligonio skalbinius skalbti atskirai nuo kitų šeimos narių skalbinių, ne žemesnėje kaip 71 °C temperatūroje arba virinti;
- kilimus ir kitus minkštus daiktus (baldų užtiesalai, žaislai ir kt.), kurių negalima skalbti, ligos metu geriau nenaudoti arba valyti drėgnais šepečiais, siurbliu;
- plauti ir dezinfekuoti ligonio slaugos daiktus, kietus žaislus;
- neužteršti paruošto vartoti maisto, pilnai iškepti / išvirti gyvūninės kilmės produktus, žaliai mėsai, žuviai ir vištienai naudoti atskirą gamybos inventorių arba po naudojimo gerai nuplauti su plovimo priemonėmis;
- vartojimui paruoštus produktus ir produktų gamybai skirtas greitai gendančias žaliavas laikyti tinkamoje temperatūroje – šaldytuve nuo +2 iki +8 °C temperatūroje, šaldymo kameroje nuo -18 iki -24 °C temperatūroje ir visada pagal gamintojo nurodymus ženklinimo etiketėje;
- nevartoti pasenusio, pasibaigusio galiojimo maisto.
Į ugdymo įstaigą ligoniui sugrįžti rekomenduojama tik visiškai pasveikus ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
„Mūsų laiko“ inf.
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo