Pakrančių sutvarkymo projektas – ar gausime tai, ko išties reikia

Rugsėjo 21 dieną Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salėje visuomenei pristatytas „Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių pritaikymo lankymui Jurbarko mieste statybos projektas“. Į beveik 5 mln. Eur vertės projekto viešą pristatymą atvyko pora dešimčių visuomenės atstovų, iš kurių nemažą dalį sudarė savivaldybės administracijos darbuotojai. Išklausius pristatymą, gyventojų pastabas, pasiūlymus ir atsakymus į juos, kilo klausimas, ar tikrai pakrantėje projektuojama tai, ko labiausiai reikia mūsų miestui ir jo gyventojams. Projektą pristatė jo rengėjai – UAB „SRP Projektas“ ir UAB „313 architects“ atstovai. Projekto vadovas Tadas Kasperavičius.

Projektuojama teritorija yra santakoje tarp Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių. Čia numatoma atnaujinti viešąją infrastruktūrą, sutvarkyti pakrantę, lietaus nuotekų sistemą, nutiesti D kategorijos privažiavimo kelią, įrengti automobilių ir kemperių stovėjimo aikšteles, vaikų žaidimų aikštelę, poilsio ir renginių zonas, krantinę laikinam ir trumpalaikiam pramoginių laivelių švartavimuisi, dvi zonas mobiliosioms kavinėms / maisto furgonėliams, pėsčiųjų bei dviračių takus, viešąjį tualetą su dušu, apšvietimą, želdinius ir mažosios architektūros elementus.

Dėl poreikio sutvarkyti šią teritoriją klausimų nekilo – Nemuno, Mituvos ir Imsrės pakrantės jau dabar yra pamėgta jurbarkiečių pasivaikščiojimų vieta, kuri įrengus naujus infrastruktūros elementus galėtų tapti dar patrauklesnė tiek miesto gyventojams, tiek atvažiuojantiems ar atplaukiantiems svečiams.

Sulaukta nemažai pasiūlymų

Tiek iš anksto prieš svarstymą, tiek paties svarstymo metu sulaukta nemažai gyventojų  pastabų ir pasiūlymų. Į kai kuriuos savivaldybė ir projektuotojai pažadėjo atsižvelgti, kitus nurodė apsvarstysiantys, tačiau dažniausiai būdavo atsakoma, kad pasiūlymai neatitinka projektavimo užduoties arba nėra šio projekto apimtyje.

Atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, pažadėta papildomai suprojektuoti dviračių stovus prie pagrindinių traukos ir aktyvaus laisvalaikio zonų bei dviračių remonto stotelę. Pažadėta apsvarstyti galimybę dalį stovėjimo vietų automobiliams su valčių priekabomis pailginti nuo 9 iki maždaug 15 m, daugiau dėmesio skirti vaikų žaidimo aikštelės funkcionalumui, estetiškai paslėpti kilnojamuosius tualetus renginių metu, įrengiant atskiriančią sienelę ar kitą konstrukciją.

Palankiai įvertinta idėja pakrantėje įrengti daugiau skulptūrų ir Jurbarko bei laivybos istoriją atspindinčių elementų. Nurodyta, kad ateityje tikimasi šalia inkaro skulptūros plėtoti laivybos tematiką – įrengti mažesnių istorinių inkarų ekspoziciją ar kitus su Nemuno laivyba ir Jurbarko istorija susijusius mažosios architektūros ar skulptūrinius elementus.

Nepritarta pasiūlymams sumažinti krantinės spraustasienės aukštį nuo maždaug 1,20 iki 0,60 m; mažinti kemperių aikštelę ir daugiau vietos skirti vaikams bei aktyviam poilsiui; įrengti pavėsines ar stogines poilsio zonoje; numatyti elektrinių dviračių įkrovimo stotelę – teigta, kad  tokie pasiūlymai neatitinka užsakovo, t. y. rajono savivaldybės, pateiktos projektavimo užduoties.

Buvo gauta ir daugiau pasiūlymų: sukurti visavertę mažųjų laivų prieplauką; prie esamos prieplaukos įrengti vandens, elektros, fekalijų surinkimo infrastruktūrą; sujungti pėsčiųjų ir dviračių taką su Jurbarko tiltu, numatant galimybę pakilti į viršų pylimo šlaitu. Anot projektuotojų, šie pasiūlymai nepatenka į projekto apimtį: projektuojama krantinė numatyta tik laikinam ir trumpalaikiam švartavimuisi, o prieplaukai reikėtų atskiro projekto; platesnė laivų aptarnavimo infrastruktūra neprojektuojama, tačiau numatytuose pastatyti tualetuose ir dušuose vanduo bei fekalijų surinkimas bus; projekto riba iki tilto nesiekia, o teritorija prie tilto priklauso AB „Via Lietuva“, tad reikėtų atskiro projekto.

Pristatymo dalyviams kilo abejonių ir dėl rekreacinės bei ūkinės teritorijų kaimynystės – kaip žinia, kitapus Mituvos jau pradėtas rengti krovinių uostas. Susitikimo metu klausta, kaip naujoji rekreacinė teritorija derės su greta vykdoma grūdų krovos ir perdirbimo veikla, sunkiojo transporto judėjimu, galimu triukšmu ir dulkėtumu. Anot projektuotojų, rengiant projektą į aplinką buvo atsižvelgta, tačiau greta vykdoma ūkinė veikla nesanti šio projekto dalis, abi skirtingos funkcijos turės egzistuoti greta. O meras S. Mockevičius, priminęs, kad Klaipėdoje uosto teritorijoje vyksta įvairūs renginiai, pasidžiaugė, kad jurbarkiečiai vaikščiodami krantine turės galimybę stebėti kitapus Mituvos vykstančius krovos darbus.

Žaidimų aikštelė – per arti gatvės?

Viešame svarstyme dalyvavusi Visuomenės sveikatos centro atstovė atkreipė dėmesį į vaikų saugumą, nes projektuojama vaikų žaidimo aikštelė yra netoli numatomo nutiesti privažiavimo kelio („D“ kategorijos gatvės), kuriuo važiuos automobiliai. Klausė, ar bus išlaikytas reikalaujamas 10 metrų atstumas nuo vaikų žaidimo aikštelės iki gatvės, taip pat, ar yra numatytas aikštelės aptvėrimas ar želdiniai nuo galimo vaikų išbėgimo į važiuojamąją dalį. Atkreiptas dėmesys ir į numatytos įrengti smėlio duobės priežiūrą bei higieną. Projektuotojai patikino, kad bus laikomasi smėliui taikomų higienos reikalavimų, smėliaduobėje būsiąs naudojamas tik plautas smėlis. Taip pat teigta, kad bus išlaikomi reikalaujami atstumai iki gatvės, rengiami želdinių sprendimai. Vis dėlto žvelgiant į pristatymo metu rodytas vizualizacijas kyla abejonių, ar 10 metrų atstumas iki gatvės gali būti išlaikytas.

Įdomus dalykas  – Visuomenės sveikatos centro atstovės pastabos ir pasiūlymai į redakcijai atsiųstą rugsėjo 24 dienos  viešo susirinkimo protokolą nebuvo įtraukti, tačiau jie aiškiai girdimi prie protokolo pridėtame garso įraše.

Daugiausia klausimų – dėl kemperių aikštelės

Tiek paskelbus apie pakrančių sutvarkymo projektą, tiek viešo svarstymo metu daugiausia abejonių kilo dėl kemperių aikštelės. Projektavimo užduotyje joje numatyta 20 kemperių stovėjimo vietų ir 6 vietos keliautojams su palapinėmis. Aikštelei skiriama apie 2000 kv. metrų teritorija, ateityje numatant galimybę ją išplėsti iki 8000 kv. metrų. Vėl ir vėl buvo klausiama, ar tikrai reikia tiek vietų ir kas nustatė tokį poreikį.

„Kaunui - antram pagal dydį Lietuvos miestui – iki šiol užtenka vieno kempingo (mokamas) prie Lampėdžių karjero, kad atvykę svečiai galėtų aplankyti Kauno senamiestį ir Laisvės alėją. Papildomai visas panemunės kelias iki pat Jurbarko turi nemokamas viešas parkavimo aikšteles prie Nemuno. Ir dar yra 2 pilnai veikiantys kempingai ,,Medaus slėnis" ir ,,Camp Genys". Kaip manote, ar reikia dar vienos kemperių aikštelės Jurbarke?“ – teiravosi verslininkas Vytenis Genys, valdantis vieną iš Jurbarke veikiančių kempingų „Camp Genys“. „Nei mes, nei, manau, „Medaus slėnis“ vasaros sezono metu neišnaudojame pilnai visų vietų, kiek galėtume priimti keliaujančių kemperiais svečių. Nes nėra tiek daug keliaujančių kemperiais. Plius, devynis mėnesius per metus apskritai viskas tuščia. Tai kam reikalinga dar viena vieta, nesuprantu“, – sakė V. Genys.

Tuo tarpu projektavimo užduotį rengęs savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas–vyriausiasis architektas Saulius Lapėnas neabejoja, kad kemperių aikštelės poreikis yra didelis. Anot jo, galima pastebėti prekybos centrų aikštelėse stovinčius kemperius, kuriems sunku manevruoti mieste. „Laikas parodys, kiek tai funkcionalu ir naudinga“, – sakė vyr. architektas, tiesa, nepatikslinęs, kas bus, jei laikas parodys, kad nenaudinga.

Kaip rašoma savivaldybės administracijos direktorės Rūtos Vančienės pasirašytame ir S. Lapėno parengtame atsakyme „Mūsų laikui“, Jurbarko mieste nėra oficialiai įregistruotų kempingų, tenkinančių jiems keliamus reikalavimus, numatytus Valstybinio turizmo departamento direktoriaus  įsakyme. O projektuojamos kemperių aikštelės „vietų skaičius buvo pagrįstas preliminarioje funkcinių zonų išdėstymo schemoje numatytu apie 0,6 ha plotu“. „Teoriškai galima buvo įrengti apie 60 vietų, tačiau buvo apsiribota projektuoti 20 vietų zoną, kuri tenkintų „kemperiais“ keliaujančių asmenų minimalius poreikius trumpam sustojus. Šiuo metu pastebimos situacijos, kai nėra pakankamai vietos laikinam sustojimui „kemperiams“, pravažiuojantiems per Jurbarko miestą. Tai vienas iš keleto tikslinių sprendinių, siekiant įgyvendinti pagrindinį šio projekto tikslą – Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių pritaikymą lankymui“, – rašoma savivaldybės atsakyme, neaišku kodėl žodį „kemperis“ rašant kabutėse.

Akivaizdu, kad iš aukštos kėdės geriau matyti. Pasiteiravus, ar prieš numatant naują aikštelę buvo konsultuotasi su Jurbarke jau veikiančiais turizmo ir apgyvendinimo verslais, atsakymas buvo trumpas – nebuvo.

Savivaldybei nepasirodė įdomus ir dar vieno jurbarkiečio pasiūlymas, paviešintas pristatymo metu. „Šiek tiek esu susijęs su turizmu, taip pat auginu tris savo vaikus. Nedarykite kempingo, kam jis reikalingas? Atimsite duoną iš jau esamų kempingų, kurie sukuria bent sau darbo vietas. (...) Padarykite kiečiausią vaikų žaidimo aikštelę 100 km spinduliu“, – siūlė gyventojas. Entuziastingas pasiūlymas, akivaizdu, neatitinkantis projektavimo užduoties, sukėlė tik šypsenas.

Trumpam sustoti ar apsistoti?

Viešajame pristatyme kilo klausimas, kokia iš tiesų bus naujosios aikštelės paskirtis. Prie kemperių stovėjimo vietų bus įengti elektros įvadai, šalia – viešasis tualetas su dušu, poilsio ir grilio zonos bei vieta palapinėms – ir viskas nemokamai, t. y. apmokama savivaldybės biudžeto lėšomis. Nors savivaldybė nurodo, kad aikštelė bus skirta tik trumpam sustojimui, neaišku, kaip bus užtikrinama, kad joje nebūtų nakvojama. Savivaldybės valdininkų nuomone, tai turėtų užtikrinti vienam kemperiui skiriamas 10 kv. m plotas.

Įgyvendinus projektą reikės prižiūrėti ne tik aikšteles, bet ir tualetus, dušus, elektros infrastruktūrą, želdinius bei kitus objektus. „Kas sąskaitas apmokės? Už šiukšles, vandenį, dušus, tualetus, žolės pjovimą, valymą?“ – klausė V. Genys. Viešajame susitikime sužinojome, kad teritorijos priežiūra ir eksploatavimu rūpinsis Jurbarko rajono savivaldybė. Tačiau kiek šios infrastruktūros išlaikymas kasmet kainuos rajono biudžetui, t. y. mokesčių mokėtojams, vargu, ar kas skaičiavo.

Paklausti visuomenės

Todėl kyla klausimas, ar visuomenės diskusija apie pagrindines projekto funkcijas neturėtų vykti dar prieš rengiant projektavimo užduotį? Tokiu atveju būtų galima iš anksto diskutuoti ne tik apie vaikų žaidimo aikštelės elementus, automobilių stovėjimo vietų ilgį ar želdinius, bet ir apie pačią teritorijos viziją – kokių funkcijų Jurbarkui iš tikrųjų reikia, kokia jų apimtis pagrįsta, ar jos nesidubliuoja su jau esančia infrastruktūra ir kaip jos bus išlaikomos ateityje?

Ištrauka iš „Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių pritaikymo lankymui Jurbarko mieste“ projektavimo paslaugų užduoties:

• nauja apie 600 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė;
• esamos automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimas iki 1200 kv. m;
• apie 350 m ilgio ir 6,5 m pločio D kategorijos privažiavimo kelias;
• 20 vietų kemperių stovėjimo aikštelė, užimanti apie 2000 kv. m, ir palapinėms skirta teritorija, kurią numatoma galimybė išplėsti iki 8000 kv. m;
• apie 315 m ilgio krantinė pramoginių laivų švartavimui; apie 315 m ilgio ir 2 m pločio krantinės takas su apšvietimu;
• masinių renginių aikštelė;
• vaikų žaidimų įrenginių aikštelė ir lauko krepšinio aikštelė, numatomos apie 1500 kv. m funkcinėje zonoje;
• konteinerinio tipo keturių vietų viešasis tualetas su bionuotekų, kemperių ir pramoginių laivelių nuotekų surinkimo bei biotualetų valymo vieta;
• trys poilsiavietės su laužavietėmis, išdėstytos apie 5000 kv. m funkcinėje zonoje.
• Projektavimo paslaugų užduotyje nurodyta, kad projekto sprendiniai turi būti ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs, neviršijant 4,5 mln. eurų sumos.