„Veliuonietis“ jau 60 metų puoselėja tautines tradicijas

1925 m. birželio 28 d. Veliuonoje buvo surengtas I tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo net apie 6 tūkst. žmonių. Vienu iš pagrindinių šventės akcentų tapo paminklo didžiajam  kunigaikščiui Gediminui atidengimas Gedimino kapo piliakalnyje ir pamatų didžiajam paminklui Ramybės kalne įrengimas. Į šiuos pamatus buvo įmūryta kapsulė su pergamentu, kuriame buvo priesakai tautai: ant kokių vertybinių pamatų turi stovėti Lietuva, kad nuo šiol Veliuona taptų šventa vieta, kur pasisemti stiprybės į tradicinį tautos suvažiavimą derėtų atvykti kasmet liepos pirmąjį sekmadienį, – patvirtinti 37 visuomeninių organizacijų vadovų ir valstybės atstovų parašais.

Dr. Manvydas Vitkūnas

________________________________________________________________________

Jau šį šeštadienį, birželio 28-ąją, Veliuona švęs. Ir švęs ne vieną šventę: bus minimas Tautos suvažiavimo šimtmetis, o tradicine liaudiškų šokių švente „Veliuonos kadrilis“ šio krašto kultūrinė legenda –ansamblis „Veliuonietis“ paminės savo kūrybinės veiklos 60-metį.

Veliuonos kultūros centroliaudies dainų ir šokių ansamblio „Veliuonietis susikūrimo pradžia – 1964 metais Veliuonos kultūros namuose repetavęs tuometinės direktorės Marytės Skridlienės vadovaujamas pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas. 1968-aisiais jam vadovauti pradėjoLeonida Matusevičienė (1908–1981). Mokytoja ir kultūros darbuotoja L. Matusevičienė, žvelgdama į ateitį ir tuo pačiu norėdama įprasminti ir atgaivinti praeities tradicijas, šokių kolektyvą  perorganizavo į etnografinį ansamblį, kuriam 1981 metais buvo suteiktas liaudies kolektyvo „Veliuonietis“ vardas. Tai buvo didelis įpareigojimas: tapo svarbu, kad ansamblio dalyviai puoselėtų savo krašto tradicijas, kultūrą, šoktų liaudies šokius, dainuotų Veliuonos  krašto dainas, juolab, kad Veliuona garsėja Antano Juškos užrašytomis šio krašto dainomis. Ir pati ansamblio vadovė buvo šokių kūrėja – jos sukurtą „Veliuoniečių patryptinę polką“ ir „Veliuonos kadrilį“ iki šiol ansamblis tebešoka.

Nuo 1982 metų, po Leonidos Matusevičienės mirties, ansambliui ėmėsi vadovauti choreografė Adelė Baublienė (1936–2025). Pažadėjusi L. Matusevičienei tęsti jau esamas ansamblio tradicijas, naujoji vadovė pažadą pildė. Pasak Ados, nebuvo lengva, nes „teko pajusti ansamblio dvasią, pamilti žmones ir veliuonietiškas tradicijas“. Padėjo gilesnė pažintis su Veliuonos istorija, etnine kultūra ir to krašto žmonėmis. Trisdešimt septynerius savo kūrybinio gyvenimo metus atidavė „Veliuoniečiui“ Ada Baublienė. Per šį laiką ansamblis išsiplėtė ir sutvirtėjo. Prie šokėjų prisijungė vokalinė grupė, vadovaujama Jadvygos Žemliauskienės. Dainininkės ne tiktai dainavo savo repertuarą, bet ir pritarė kai kuriems šokiams. Kone į kiekvieną koncertą šokėjus lydėjo dainininkės Birutė Gustaitienė, Daiva Stankūnienė, Danutė Kazlauskaitė, Daiva Jurevičienė, Reda Baršauskienė, Genovaitė Jokūbaitytė, Meilė Džiaugienė, Dalė Butėnienė, Rūta Balinienė, Jolita Kavaliauskienė, vėliau į kolektyvą įsijungusi Vida Šeštakauskienė. Ypač džiugu, kai į koncertus kartu vykdavo ir šokiams grodavo „Mituvos“ ansamblio, vadovaujamo Vidmanto Žemliausko, muzikantai: Algimantas Andrijonas, Algirdas Marcinkevičius, Zita Liktienė, Loreta Ševelienė, Skirmantas Mockevičius, Inesa Bataitienė, Ramūnas Totilas ir Nerijus Ginietis.

Ansamblio vadovė Adelė Baublienė vertino kiekvieną ansamblio dalyvį ir džiaugėsi visais. „Su visais jumis labai smagu ir gera dirbti. Kai esame kartu, jaučiamės be galo stiprūs. Mes juk mažo miestelio kolektyvas, o apžiūrose ir konkursuose stovime greta didžiųjų miestų turtingų ansamblių“, –kalbėjo ji po vieno jubiliejinio koncerto. O juk būta ir koncertuota daug kur – tiek šalyje, tiek užsienyje. Lietuviškais šokiais ir dainomis gėrėjosi Čekijos, Moldovos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Danijos, Norvegijos žiūrovai, net keletą kartų aplankyti Jurbarko krašto bičiuliai Vokietijos Crailsheimo mieste, kuriame vyksta Frankonijos folkloro festivaliai. Svečiuotasi Europiados šokių šventėse Šveicarijoje, Italijoje, Švedijoje. O kur dar turai po Lietuvą! Koncertuota dideliuose miestuose ir mažuose miesteliuose, miestų aikštėse ir parkuose. „Veliuonietis” – visų Lietuvos Dainų švenčių dalyvis. Su koncertinėmis programomis dalyvauta daugelyje Lietuvoje rengtų šokių konkursų, visuose juose laimėtos prizinės vietos.

Visgi įsimintiniausia ansambliui data – 2014 metų balandžio 11–oji, kai „Veliuoniečio“ koncertinės veiklos 50-metį vainikavo „Aukso paukštės“ apdovanojimas. Už ilgametį, kūrybingą, turiningą veiklos kelią Lietuvos nacionalinis kultūros centras geriausiu 2013 metų tautinių šokių kolektyvu pripažino ir už liaudies tradicijų puoselėjimą aukščiausią meno mėgėjų įvertinimą – „Aukso paukštę“ – paskyrė „Veliuoniečiui“. Šiai progai buvo skirtas 500-asis koncertas Jurbarko kultūros centre.

Nuo 1999 metų vasaromis rengiamas lietuviško šokio, dainos ir muzikos festivalis „Veliuonos Kadrilis“. Jame kasmet dalyvauja iki 10 tautinių šokių kolektyvų iš visos Lietuvos. Tai svarbi šventė tiek festivalio dalyviams, tiek Veliuonos bendruomenei, nes programoje dažnai skamba Antano ir Jono Juškų užrašytos veliuoniečių dainos, šokėjų poros sukasi to krašto šokių sūkury. Visi žavisi autentiškais „Veliuoniečio“ rūbais, o ypač – originaliomis ansambliečių šiaudinėmis kepurėmis.

Per šešis dešimtmečius pasikeitė daugybė šokėjų. Ne vienas jų išėjo Anapilin, ne vienas pavargo nuo greito šokio tempo ar teko išeiti susiklosčius įvairioms aplinkybėms, tačiau veliuoniškiai iki šiol mena smagią polkutę trypusius Anicetą Mikelkevičienę, Benadą Dabkų, Marytę Skridlienę, Antaną Barzdą, Julių Studėną, Dalią ir Leoną Simonavičius, Angelę ir Bronislovą Kvietkauskus, Aldoną ir Saulių Kubilius, Nijolę ir Vytautą Karalius, Albiną ir Zofiją Jonikus, Valentiną ir Zitą Petravičius, Genutę Zakarevičienę, Algį Janušką, Petrutę Janušaitę, Joną Zagurską, Anelę Staskevičienę, Albiną ir Gintautą Mačiulius, Nijolę ir Arūną Dungveckius, Liuciją ir Mindaugą Pranaičius, Angelę Stankūnienę, Kęstutį Šleževičių, Kasparą Kaminską, Laimutę Skridlienę, Feliciją ir Algimantą Kuprevičius, Jūratę Kiaušienę, Olgą Jurėnienę, Salomėją ir Stasį Piliučius, Rimvydą Baltutį, Žilviną Stankūną, Stanislovą Džiaugį, Virginiją ir Edmontą Daukšas, Dalią ir Artūrą Baltrušaičius, Eglę ir Gintarą Mickus, Laimutę ir Romą Ambručius, Laimutę Pilipauskienę, Adolių ir Reginą Žičius, Rasmutę ir Stasį Dubinskus, Ireną ir Mindaugą Danupus.

2019 metais „Veliuoniečio“ šokėjai atsisveikindami padėkojo savo mylimai vadovei Adelei Baublienei už jos nuoširdumą, jautrumą, nuolatinį rūpestį visais ir atminimui padovanojo ansamblio nuotrauką. Vadovauti ansambliui ėmėsi jauna choreografė Gintarė Malinauskaitė. Gabi vadovė greitai suprato liaudies šokio svarbą ir paruošė kolektyvą Tauragės apskrities dainų šventei.

Nuo 2022 metų „Veliuoniečiui“ vadovauja Donatas Liktas. Jaunas, reiklus vadovas pelnė šokėjų pagarbą ir pasitikėjimą. Dalyvauta Marijampolės, Utenos, Šakių šokių kolektyvų šventėse, Kaišiadoryse rengtame „Kadrilio“ konkurse. Visgi svarbiausias ansamblio įvykis – 2024 metų Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Šiuo metu dešimt porų, vadovaujamų Donato Likto, sukasi šokio ritmu: Jovita ir Kęstutis Mišeikai, Margarita ir Petras Baršauskai, Vilma ir Arūnas Jurėnai, Aušra ir Laimas Petrauskai, Džilda Šneiderienė, Arvydas Draudvilas, Gražina ir Artūras Bartusevičiai, Jolanta ir Romas Šefleriai, Violeta ir Robertas Išganaičiai, Gražina Glinskienė, Jolanta ir Osvaldas Kaspučiai.

Veliuona ir „Veliuonietis” – dermė, besiremianti etnine Veliuonos krašto kultūra, veliuoniškių  palikimu ir tautiškumu. Tad kviečiame visus birželio 28-ąją į Veliuoną, į tautinių šokių festivalį „Veliuonos kadrilis“ ir „Veliuoniečio“ jubiliejų.