Socialinėse dirbtuvėse džiaugtasi gausėjančiais klientais ir sėkmės istorijomis

Gegužės 7-ąją VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ Socialinės dirbtuvės-skalbykla pakvietė jurbarkiečius į Atvirų durų dieną. Tik kiek daugiau nei pusę metų veikiančių dirbtuvių dalyviai norėjo miesto bendruomenei priminti apie save, pasidžiaugti pažanga ir laimėjimais.

Lankytojų nebuvo labai daug, tačiau sulaukta Užimtumo tarnybos specialistų, žiniasklaidos, Jurbarke gyvenančių ukrainiečių dėmesio. Dirbtuvėse apsilankė ir viena Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė – Danutė Lapienė.

Priminsime, kad Socialinės dirbtuvės-skalbykla Jurbarke buvo įrengtos įgyvendinus projektą sudėtingu pavadinimu – „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. Socialinėse dirbtuvėse žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, padedami socialinio darbuotojo, individualios priežiūros darbuotojo, gamybos meistro ir rinkodaros specialisto, darbuojasi įrengtoje skalbykloje, mokydamiesi dirbti komandoje, atlikti tam tikrus nesudėtingus darbus, derinti darbinę veiklą ir pertraukas, savarankiškai atvykti į darbą ir grįžti namo – kaip teigiama projekto aprašyme: ugdyti, palaikyti ar atkurti socialinius ir darbinius įgūdžius, o paprasčiau kalbant, tapti kuo labiau savarankiškais. Šiuo metu dirbtuvėse dalyvauja 12 tokių asmenų, o jiems padeda socialinė darbuotoja Raminta Žebrauskienė, individualios priežiūros darbuotoja Jurgita Lazdauskienė, meistrė Sonata Bunikienė ir rinkodaros vadybininkė Eglė Jociūtė.

Nors, kaip minėjome, dirbtuvės veikia vos kiek daugiau nei pusmetį – jos atidarytos 2024 m. spalio 16 d., pasidžiaugti jau buvo kuo. Pirmiausia – gerai veikiančia skalbykla, jau turinčia nemažai nuolatinių klientų ir sulaukiančia vis naujų. Vis gerėjančiais dirbtuvių dalyvių socialiniais ir darbiniais įgūdžiais. O taip pat pirmosiomis, nors ir nedidelėmis, sėkmės istorijomis.

Reikalingos paslaugos

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Sandra Klimienė džiaugėsi, kad skalbykla veikia sėkmingai, klientai patenkinti. „Klientų turime nemažai. Ir verslui turime ką pasiūlyti. Štai „Kuknės“ (Panemunės pilyje įsikūrusio restorano, – red. past.) šefas komentavo feisbuke: „ačiū, kad esat“, nes restorano staltieses ar servetėles skalbti namų sąlygomis būtų sunku, o kaina, kaip jis sako, „juokinga“, – kalbėjo direktorė, priminusi, kad socialinių dirbtuvių tikslas „ne uždirbti, o lavinti įgūdžius“, kad kai kurių darbuotojų darbo užmokesti remiamas iš projekto lėšų, todėl kainos skalbykloje ir yra tokios nedidelės. „Žmonės iš bendruomenės turėtų tuo naudotis“, – siūlo S. Klimienė.

Skalbykloje stovi ne tik įprastos (tačiau, žinoma, daug didesnės nei namuose) skalbimo ir džiovinimo mašinos, į kurias telpa iki 10 kg skalbinių, bet ir dar galingesnės, įjungiamos tik tada, kai atnešama labai daug skalbinių arba vadinamieji „ne gabaritai“ – didžiuliai daiktai, tokie kaip antčiužiniai arba... milžiniški minkšti žaislai. Tokius gaminius namuose išskalbti ir išdžiovinti tiesiog neįmanoma. Skalbykloje darbuojasi patyrusi gamybos meistrė Sonata Bunikienė, tad socialinėms dirbtuvėms patikėję savo daiktus jurbarkiečiai gali būti visiškai ramūs.

„Ryšio dėžė“

Trečiadienį socialinėse dirbtuvėse pasidžiaugta ir vis gerėjančiais dirbtuvių dalyvių socialiniais įgūdžiais: mokymusi bendrauti, kalbėtis, tartis, esant reikalui, ir atsiprašyti, vis geresniu darbo laiko ir pertraukų derinimu. O taip pat – gebėjimu atsitraukti nuo išmaniųjų technologijų. Kol švietimo įstaigose svarstoma, kaip apriboti mobiliųjų telefonų naudojimą pamokų metu, socialinių dirbtuvių dalyviai susitarę tarpusavyje šią problemą išsprendė: atėję į darbą savo mobiliuosius telefonus susideda į „Ryšio dėžę“ ir pasiima juos tik pertraukų metu. Tiesa, pasitaiko ir taip, kad visai pamiršta pasiimti, o telefonas dėžutėje lieka iki kitos dienos, juokėsi darbuotojos.

Sėkmės istorijos

Pasirodo, kad jau galima pasidžiaugti ir pirmosiomis projekto sėkmės istorijomis, nors kol kas nedidelėmis. Socialinių dirbtuvių veiklos galutinis tikslas yra padėti jų dalyviams susikurti socialinius ir darbinius įgūdžius, kad galėtų įsidarbinti kitur: dirbti, gauti darbo užmokestį ir tapti labiau savarankiškais. Dirbtuvių dalyvė Silvija jau išbandė valytojos darbą – nedarbingumo metu dvi savaites pavadavo VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ darbuotoją. „Nebuvo sunku“, – šypsojosi moteris, nes tokių įgūdžių jau yra įgijusi – skalbyklos patalpas pakaitomis valo visi socialinių dirbtuvių dalyviai.

O Irida darbą jau turi – ji įsigijo individualios veiklos pažymą ir valo dalį VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ patalpų. „Išsikėlus grupinio gyvenimo namams atsilaisvino dalis patalpų, kuriose dabar įrengti darbuotojų kabinetai. Prireikė žmogaus, kuris valytų tas patalpas, tad ir nusprendėme įdarbinti socialinių dirbtuvių dalyvį. Tai jau antroji mūsų sėkmės istorija, tikimės, kad ne paskutinė“, – džiaugėsi S. Klimienė.