Savivaldybės administracijoje problemų daug, savikontrolės mažai

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba jvertino 2025 metų Jurbarko rajono savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio duomenis ir pateikė savo nepriklausomą nuomonę -– įvardijo problemas, trūkumus ir pateikė rekomendacijas, kaip juos spręsti. Patikrinta, kaip efektyviai ir skaidriai naudojami biudžeto pinigai. Pakalbinti tarybos nariai konstatuoja, kad administracijai trūksta savikontrolės –daug problemų ir per mažai dėmesio joms.

Gegužės 20 dienos nuotoliniame savivaldybės tarybos  Kontrolės komiteto posėdyje Kontrolės ir audito tarnyba pristatė šio 2025 m. metinių ataskaitų rinkinio teisingumo bei biudžeto ir turto naudojimo teisėtumo vertinimą. Auditas, skirtas patikrinti, kaip efektyviai, skaidriai, teisėtai naudojamos biudžeto lėšos, truko ilgai – buvo pradėtas 2025 m. liepos 1 d. ir baigtas 2026 m. gegužės 8 d., o didžiausias dėmesys skirtas sritims, kurioms tenka didžiausios biudžeto lėšų sumos – darbo užmokesčiui, socialinėms išmokoms. Audito tikslas –  jvertinti savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio duomenis ir pareikšti nepriklausomą nuomonę. Auditą atliko savivaldybės kontrolierė Audronė Stoškienė ir tarnybos vyriausioji specialistė Vaida Petrauskienė, jį ir pristačiusios Kontrolės komiteto nariams.

 Didžiulės atostoginių sumos

Auditas atskleidė, kad biudžetinėse įstaigose yra sukaupta labai daug atostoginių – patikrinus tik penkias biudžetines įstaigas, paaiškėjo, kad jose  sukaupta 792 tūkst. Eur daugiau nei mėnesio atostoginių. Maždaug pusė šios sumos susikaupė administracijoje ir seniūnijose, o kita dalis –Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje, Jurbarko kultūros centre, vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ ir viešojoje bibliotekoje. Auditorės pastebėjo, kad kasmet atlyginimai auga, tad ir kaupinių suma dar augs.

Kontrolės komiteto nariai tokia padėtimi pasipiktino – pasak jų, įstaiga turi valdyti rizikas, juk jei iš darbo sugalvotų pasitraukti ne vienas darbuotojas, susidarytų „kosminė“ privalomų išmokėti atostoginių ir išeitinių suma.  „Dideli atostogų kaupiniai jau tikrai ne vienerių metų bėda. Mano požiūriu, įstaigos vadovas privalo valdyti situaciją įstaigoje, tam yra sudaromi ir tvirtinami kasmetinių atostogų grafikai ir, žinoma, kontroliuoti, kaip jų laikomasi. Dideli atostogų kaupiniai skaudžiai atsiliepia bet kurios įstaigos finansams, kai darbuotojas išeina iš darbo. Pasitarus su Kontrolės komitetu analizuosime visų viešojo sektoriaus subjektų informaciją apie atostogų kaupinius“, – „Mūsų laikui“ sakė savivaldybės kontrolierė A. Stoškienė. Viena iš audito rekomendacijų – mažinti sukauptų nepanaudotų atostogų dienas.

 Dalinasi finansininkais

Kontrolierė įvardijo ir kitas problemas, kurias reikia spręsti. Atkreiptas dėmesys, kad keičiantis darbuotojams vis sudėtingiau rasti specialistus vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) funkcijoms atlikti. Pvz., Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos vyriausiojo buhalterio funkcijas vykdo ,,Ąžuoliuko" mokyklos vyriausiasis buhalteris,  Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos – Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinės mokyklos vyriausiasis buhalteris. „Tokioje situacijoje esant išaugusiam darbo krūviui didėja klaidų rizika ir neišvengiamai tenka kalbėti apie biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymą“,  – rašoma ataskaitoje ir rekomenduojama svarstyti galimybę steigti padalinį, kuris centralizuotai tvarkytų biudžetinių įstaigų apskaitą.

Reikalavimai pagal kandidatą?

Ataskaitoje paliesti ir atlyginimų dydžio klausimai. Jei pedagogų atlyginimai priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacijos, kitose įstaigose pastebimi dideli atlyginimų skirtumai – pavyzdžiui, ženkliai skiriasi finansininkų atlyginimai viešojoje bibliotekoje ir kultūros centre.

Kontrolierė taip pat rekomenduoja, prieš priimant į darbą naujus darbuotojus, peržiūrėti jų pareigybių aprašymus ir laikytis juose nustatytų minimalių reikalavimų, nes yra fiksuojama atvejų, kai į biudžetines įstaigas priimami darbuotojai, neatitinkantys pareigybės aprašyme nurodytų reikalavimų. Fiksuota ir tai, kad pareiginiai reikalavimai yra pertekliniai ir leidžia manyti, kad pritaikomi konkrečiam kandidatui – tokie atvejai fiksuoti viešojoje bibliotekoje, vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“.

 Užkliuvo lėšų likutis

Atkreiptas dėmesys ir į kai kurių įstaigų sąskaitose metų pabaigoje susidariusį didžiulį lėšų likutį –VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ yra sukaupusi per 750 tūkst. Eur. Šios įstaigos darbuotojų mėnesio atlyginimams išmokama apie 160–170 tūkst. Eur. „Sukauptas VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ sąskaitoje piniginių lėšų likutis metų pabaigoje 752,9 tūkst. Eur –  tikrai išskirtinė situacija, kuri neturėtų pasikartoti, nes už teikiamas paslaugas gaunamos pajamos ir turi būti naudojamos per visus metus įstaigos veiklai finansuoti. Šioje situacijoje buvo taupomos įstaigos uždirbamos lėšos, bet naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kurios savivaldybės tarybos sprendimu galėjo būti perskirstytos kitoms būtinoms reikmėms finansuoti. Biudžetinės įstaigos tokių likučių metų pabaigoje neturi, nes nepanaudotas savivaldybės biudžeto lėšas grąžina į savivaldybės iždą“, –  „Mūsų laikui“ paaiškino A. Stoškienė.

Nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių

Ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad ne visada laikomasi Viešųjų pirkimų taisyklių – Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijoje buvo atvejis, kai to paties objekto pirkimas išskaidytas į tris mažesnius. Anot komiteto narių, tai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas ir prielaidos korupciniams ryšiams. „Dėl Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo – nepritaikyčiau šio teiginio visoms biudžetinėms įstaigoms. Pasikeitus Veliuonos gimnazijos vadovui bei asmeniui, atliekančiam įstaigos viešuosius pirkimus, situacija pasikeitė iš esmės į gerąją pusę“, – „Mūsų laikui“ paaiškino kontrolierė. Minėtas pirkimas atliktas, kai gimnazijai vadovavo kitas asmuo. Tarnyba savivaldybės administracijai rekomenduoja teikti konsultacijas įstaigoms viešųjų pirkimų klausimais, užtikrinti, kad biudžetinės įstaigos naudotųsi sąskaitų bendrąja informacine sistema (SABIS), reikalauti, kad visi paslaugų teikėjai teiktų sąskaitas per šią sistemą. Kontrolės komiteto posėdyje atkreiptas dėmesys, kad dar ne visose įstaigose mokama ta sistema naudotis, nors ji naudojama nuo 2024 m. sausio 1 d.

 Nenaudojami europiniai pinigai

Atkreiptas dėmesys į didelę europiniam projektui nepanaudotų lėšų sumą – per 754 tūkst. Eur. „Projektui „Skatinimo priemonių investuoti sudarymas Tauragė+ FZ ir pramoninių teritorijų infrastruktūros plėtra Jurbarko mieste“ avansas buvo skirtas 2024 metais, lėšos 2025 metais nenaudotos,  nes neparengtas techninis projektas, o viešieji pirkimai paskelbti tik 2026 metais. Tikėtina, kad lėšos bus pradėtos naudoti šiais biudžetiniais metais“, – „Mūsų laikui“ pakomentavo A. Stoškienė.

 Neišieškomos skolos

Kontrolierė atkreipė dėmesį ir į savivaldybės administracijos įsiskolinimų išieškojimus, kurie vangiai vykdomi. Pavyzdžiui, kavinės savivaldybės pastate veikla baigėsi 2020 metais, tačiau liko nemažos skolos už nuomą, komunalines paslaugas. 2021 metais sudarytas susitarimas,  kuriuo skolos išdėstytos ir  turėjo būti grąžintos 2023 metų pabaigoje. „Jau 2026-ieji metai. Iki šiol pusė skolų nėra grąžinta, bet ir nuo 2023 metų nieko nebuvo padaryta (išieškant). Tokių momentų yra – darbo labai daug“, – komiteto posėdyje sakė A. Stoškienė.  „Susikaupusios skolos yra ne vienerių  metų bėda. Pagal savivaldybės pateiktą paaiškinimą, parengta įsiskolinimų (komunalinių, už turto nuomą) išieškojimo tvarka, viliuosi, kad darbai pajudės“, – „Mūsų laikui“ vėliau pakomentavo kontrolierė. Rekomenduojama peržiūrėti inventorizacijos metu 2025 m. gruodžio 31 d. apskaitoje fiksuotas gautines sumas ir galimybę jsiskolinimus susigrąžinti arba pripažinti beviltiškais ir nurašyti.

Nebaigtos statybos

Pasirodo, kad apskaitoje yra didelės nebaigtos statybos sumos, susidariusios nuo 2007 m. – nors faktiškai darbai baigti seniai ir objektais naudojamasi, dokumentacija nesutvarkyta iki šiol. Kontrolės komitete nariai atkreipė dėmesį, kad savivaldybė turto turi už 84  mln. Eur, bet jų remonto darbams skiriama 730 tūkst. Eur, kas nesudaro nė vieno procento, o turėtų sudaryti bent jau 1,5 proc., su kuo sutiko ir A. Stoškienė. „Neblogai būtų ir įsivertinti pastatus, kurie remontuotini, kurie ne. Kiek pastatas naudingas ir kiek jis naudojamas“, – komiteto posėdyje kalbėjo ji.

Trūksta savikontrolės

„Vertinu kaip savikontrolės trūkumą, atskirais atvejais aplaidumą. Piktybinės veiklos tikrai neįžvelgiu. Yra parengta ir patvirtinta nemažai įvairių taisyklių, tvarkų, reikia tik jų laikytis ir jas vykdyti ir rezultatas tikrai bus teigiamas“, – tarnybos atlikto tyrimo rezultatus „Mūsų laikui“ apibendrino A. Stoškienė. Su auditu, išvadomis ir rekomendacijomis susipažino ir rajono vadovai, pateikę savo atsakymą į kontrolierės išvadas.  „Pateikus audito ataskaitos projektą savivaldybės merui, buvo gautas raštiškas atsakymas,  kuriame išsakyta savivaldybės pozicija dėl kai kurių kontrolieriaus pastebėjimų. Pateiktos pastabos išnagrinėtos, į jas atsižvelgta iš dalies“, – aptakiai mero atsakymą paaiškino A. Stoškienė. Kontrolės komiteto nariai, išklausę audito pristatymą, piktinosi, kad tokiame svarbiame posėdyje nedalyvauja rajono vadovai – nebuvo prisijungę nei meras, nei vicemerė, nei administracijos direktorė – tad nėra, ko paklausti. Užtat visi gyrė Kontrolės ir audito tarnybą, dėkodami už kruopščiai atliktą darbą ir aiškiai įvardintas problemas.

Ne pykti, o džiaugtis

„Nereikia bijoti to, ką randa. Reikia džiaugtis – yra galimybė pasitaisyti“, – „Mūsų laikui“ sakė Kontrolės komiteto pirmininkas Petras Vainauskas.. „Yra duodama galimybė pasitaisyti, o mes prieštaraujame“, – sakė P. Vainauskas, turėdamas omenyje į septynis puslapius surašytas mero pastabas, komentarus, pataisymus, atsakant į kontrolierės rekomendacijas. Anot P. Vainausko, Kontrolės tarnybos rekomendacijos aiškios, yra aišku, ką taisyti, duotas protingas terminas tai padaryti. Jo manymu, savivaldybės administracijos aparate dirbama ne pilnu pajėgumu, „o tiek, kiek liepia“. Kontrolės komiteto pirmininkas giria Kontrolės tarnybą už atliktą didžiulį, pasak jo, ko gero, pirmą tokį išsamų vertinimą, tiesa, jam kyla klausimų dėl pasirenkamų audituoti įmonių ir įstaigų.

Daug problemų, per mažai dėmesio

„Idealiai niekada nebus, yra daug problemų, bet per mažai dėmesio. Turi būti didesnis savivaldybės administracijos dėmesys.  Gal administracijos direktorė (R. Vančienė) nebespėja, kai visuose renginiuose dalyvauja. Gal nespėja prižiūrėti“, – ironizavo kitas Kontrolės komiteto narys, Vidmantas Juzėnas, pats kadaise ėjęs administracijos direktoriaus pareigas. Jis pasigenda savivaldybės administracijos aparate ne tik specialistų, bet ir kompetencijų. Blogai vertina, kad iki šiol nėra administracijos direktoriaus pavaduotojo – vienas direktorius „visko neapžios“. Tarybos nariui kliūva, kad per daug atsakomybių prisiima meras. „Vienam neįmanoma visko padaryti, kaip dabar viską meras vienas bando daryti“, – sako V. Juzėnas, stebėdamasis mero atsakymu į Kontrolės tarnybos išvadas. Pasak jo, tai tiesiog atsirašinėjimas, nors vertėtų įsiklausyti ir sistemiškai bei plačiau pasižiūrėti. Tarybos nario manymu, naujai įsteigtas Viešųjų pirkimų skyrius turi kuruoti ir konsultuoti įstaigas viešųjų pirkimų klausimais. Visos įstaigos bei seniūnijos turi savo kuratorius, kurie ir turėtų prižiūrėti, konsultuoti ir neapleisti jų ūkinės veiklos. „Kiek kartų jau siūlome, kad spręsti, galvoti apie centralizuotą visų biudžetinių įstaigų buhalteriją, nes specialistų nėra“, – sakė politikas. Jo teigimu, ir renkantis asmenis į politinio pasitikėjimo postus turėtų būti kreipiamas dėmesys į žinias ir kompetencijas, „o ne tam, kad vietą užimtų“.

 Rajono mero S. Mockevičiaus komentaras.

Nesutinka su vertinimu „aplaidumas“

Rajono savivaldybė vertina Kontrolės ir audito tarnybos atliktą 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio teisingumo bei biudžeto ir turto naudojimo teisėtumo vertinimą kaip svarbią savivaldybės vidaus kontrolės dalį. Kontrolieriaus pateiktos pastabos ir išvados padeda matyti sritis, kurioms būtina skirti daugiau dėmesio ir nuoseklumo. Kontrolieriaus įvardyti pastebėjimai rodo, kad tam tikrose srityse procesai galėtų būti vykdomi tiksliau ir aiškiau. Tai yra signalas, kad turime įsivertinti, kaip veikia mūsų vidaus procedūros ir kur reikėtų daugiau koordinavimo ar metodinio aiškumo. Šiuo metu analizuojame pateiktas pastabas ir vertiname, kokie sprendimai būtų racionalūs, kad veiklos organizavimas būtų dar sklandesnis.

Savivaldybei audito ataskaita – svarbus įrankis veiklos procesams tobulinti, tačiau negalima sutikti su subjektyviais terminais, tokiais kaip „aplaidumas“. Daugelis nustatytų dalykų yra susiję ne su darbuotojų aplaidumu, o su sisteminiu procesų derinimu po naujų tvarkų patvirtinimo. Dalis pastebėjimų susiję su ilgesnį laiką susiformavusiais procesais, todėl jų sprendimui reikalingas platesnis požiūris ir įvertinimas, kaip paskirstomos atsakomybės, kaip veikia dokumentų rengimo ir derinimo tvarka, kokie žmogiškieji ištekliai reikalingi sklandžiam darbui užtikrinti. Šiuos klausimus analizuojame kompleksiškai, atsižvelgdami į realias galimybes ir turimus resursus.

Kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į dideles nebaigtos statybos sumas, susidariusias nuo 2007 metų. Tai – daugelio metų paveldas, kai dalis objektų buvo faktiškai užbaigti ir naudojami, tačiau dokumentacija dėl įvairių priežasčių nebuvo sutvarkyta laiku.Šiuo metu analizuojame, kokie žingsniai būtų racionalūs ir proporcingi, kad dokumentacija būtųsutvarkyta nuosekliai, neapkraunant perteklinėmis procedūromis. Savivaldybė analizuoja Kontrolės ir audito tarnybos darbą ir pateiktas rekomendacijas.Jos padeda identifikuoti sritis, kuriose galime tobulėti. Į rekomendacijas bus reaguojama pagal jų pobūdį, prioritetus ir realias įgyvendinimo galimybes. Mūsų tikslas – užtikrinti skaidrią,tvarkingą ir gyventojams efektyviai veikiančią savivaldą.