Rajono gyventojų skaičių didina imigrantai

Nors 1996-2025 m. gyventojų skaičius Jurbarko rajone sumažėjo 36,47 proc., tačiau pastaruosius keletą metų, nuo 2022-ųjų, jis vėl auga. Nors mirčių nemažėja, o gimimų nedaugėja, rajono gyventojų skaičius didėja atvykstančių užsienio šalių piliečių sąskaita. Per penkis 2025 metų mėnesius Jurbarko rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo beveik 300 piliečių iš trečiųjų šalių, arba kiek daugiau nei 1 proc. rajono gyventojų.

Išvykstančiųjų mažėja

Pasirodo, kad vis mažiau lietuvių nori ir palikti Lietuvą. Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad penktus metus iš eilės į Lietuvą sugrįžtančių gyventi yra daugiau nei išvykstančių. Pernai į šalį grįžo beveik 19 tūkst. lietuvių. Didžioji dalis sugrįžusiųjų įsikuria didmiesčiuose, tačiau dalis renkasi ir regionus. Valstybės duomenų agentūra patvirtino galutinius praėjusių metų statistikos duomenis: 2024 metais į Lietuvą sugrįžo 18 897 Lietuvos Respublikos piliečiai, o iš Lietuvos išvyko 9 457 – tai mažiausias emigravusių piliečių skaičius nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Daugiausia kraštiečių sugrįžta iš šalių, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės: iš Jungtinės Karalystės – 7 571, Norvegijos – 2 198, Vokietijos – 1 825, Airijos – 1 387 ir Nyderlandų – 924. 2024 m. duomenimis, daugiau Lietuvos piliečių grįžta į didžiuosius Lietuvos miestus, bet skaičiuojant, kiek grįžusiųjų tenka vienam savivaldybės gyventojui, matyti, kad pirmauja mažosios savivaldybės: Pagėgių, Palangos, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Akmenės, Skuodo, Kelmės, Vilkaviškio, Joniškio.

Kuruoja imigrantus

Buvo įdomu sužinoti, kaip šiame kontekste atrodo Jurbarko rajonas – kiek praėjusiais metais buvo grįžusiųjų ir iš kur. Deja, tokių duomenų savivaldybėje gauti nepavyko. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje jau pusmetį dirbanti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Violeta Linartienė paaiškino informacijos apie į Jurbarko rajoną sugrįžusius emigrantus neturinti, nes tai nėra jos darbo sritis. „Mano darbo srities tikslinė grupė yra į Jurbarko rajoną atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai – tai dažniausiai žmonės, atvykstantys į Jurbarką darbo tikslais arba Ukrainos karo pabėgėliai“, – teigė specialistė. Pasak jos, per penkis šių metų mėnesius Jurbarko rajono savivaldybėje iš trečiųjų šalių atvyko ir gyvenamąją vietą čia deklaravo 297 asmenys, iš jų 28 moterys. „Dažniausiai deklaracijoje „atvykimo tikslas“ nurodo darbą logistikos įmonėje UAB „Manvesta“, – komentavo pašnekovė.

Daugiausiai atvykstančių iš Baltarusijos

Paaiškėjo, kad daugiausiai imigrantų atvyksta iš kaimyninės Baltarusijos. „Jei sudėliotume TOP 5 šalių, iš kurių dažniausiai atvyksta imigrantai į Jurbarką, jis atrodytų taip: 108 – iš Baltarusijos, 61 – iš Ukrainos, 46 – iš Uzbekistano, 21 – iš Tadžikistano, 19 – iš Indijos“, – kalbėjo V. Linartienė, pridurdama, kad tokius duomenis pateikė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius.

Konsultuoja karo pabėgėlius

Jurbarko rajone šiuo metu gyvena ir panašus skaičius nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Pasak V. Linartienės, labiausiai integraciniai klausimai aktualūs Ukrainos karo pabėgėliams, atvykusiems ne savo noru, o dėl to, kad grėsė pavojus gyvybei arba neteko namų. „Šiai dienai statistika rodo, kad Jurbarko rajone gyvena 311 nuo karo pabėgusių Ukrainos piliečių. Didžioji dalis – moterys su vaikais. Daugelis turi darbus, vaikai lanko ugdymo įstaigas. Kitiems reikalinga pagalba, kuri padėtų integruotis į vietinę bendruomenę, mokytis kalbos, rasti būstą, darbą“, – teigė kuratorė. Ji atkreipė dėmesį, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija nuo 2025 m. rudens pradės vykdyti projektą „Jurbarkas visiems: pagalba ir integracija“, kuris padės gerinti ne ES valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės integracijos procesus savivaldos lygmeniu bei stiprinti ilgalaikės stebėsenos sistemą.

Mero komentaras: kas dirba su emigrantais

Užsienio reikalų ministerija informuoja aktyviai bendradarbiaujanti su savivaldybėmis, siekdama jų aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant diasporos politiką. Nuo 2025 m. į šį procesą yra įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybės. „Savivaldybių vaidmuo skatinant grįžimą į Lietuvą yra itin svarbus“, – komentavo pranešime spaudai ministras K. Budrys. Pasiteiravome rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, kaip šiuo klausimu su ministerija bendradarbiauja rajono savivaldybė, kas atsakingas už emigrantų pritraukimą į rajoną ir pagalbą jiems.

Pasak rajono mero S. Mockevičiaus, Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, atvykimo į Lietuvą deklaracijas per 2024 m. pateikė 198 LR piliečiai. „Ar visi šie asmenys liko gyventi Jurbarko rajone, tikslių duomenų neturime“, – „Mūsų laikui“ komentavo meras, patikindamas, kad Jurbarko rajono savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su LR Užsienio reikalų ministerija, ministerijos konsultacijų centru „Grįžtu LT“. Savivaldybėje jau vyko du susitikimai su konsultacijų centro atstovais bei viceministru Egidijumi Meilūnu, taip pat su Lietuvos Respublikos ambasadomis užsienyje – siekiant pakviesti išvykusius gyventojus grįžti į Lietuvą ir įsikurti Jurbarke.

Meras priminė, kad 2024 m. spalio 10 dieną Užsienio reikalų ministerija Jurbarko rajonui skyrė patį aukščiausią savivaldos apdovanojimą – Auksinę krivūlę – už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą.

Rajono vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiais metais rugpjūčio 21–24 dienomis vyksianti Jurbarko krašto šventė bus skirta mūsų kraštiečiams – išeiviams. Jis į šią šventę pakvietė ir Airijoje sutiktus jurbarkiečius. Priminsime, kad meras su komanda Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje vadovo, Ambasadoriaus Jono Grinevičiaus kvietimu Airijoje lankėsi birželio 12–15 dienomis. Kaip skelbiama savivaldybės puslapyje, vizito tikslas – susipažinti su Airijoje gyvenančių lietuvių grįžimo į Lietuvą galimybėmis ir ketinimais, suprasti, kokios informacijos trūksta norint priimti sprendimą dėl grįžimo į Lietuvą, pristatyti Jurbarko rajono galimybes ir pasidalyti sėkmės istorijomis tų, kurie sugrįžo iš užsienio ir įsikūrė Jurbarke. Pasak mero, viešint Airijoje, vyko susitikimai su Airijos, Dublino, Golvėjaus, Mulingaro lietuvių bendruomenėmis ir jų vadovais. „Susitikimų metu kalbėjomės apie galimybes grįžti į Lietuvą, Jurbarką, aplinkinius rajonus, apie vaikų vasaros stovyklų organizavimą užsienyje gyvenančių jurbarkiečių šeimoms ir pan.“, – „Mūsų laikui“ teigė meras. Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu savivaldybės administracijoje kuruoti diasporos klausimus yra pavesta Jaunimo reikalų koordinatorei Sigitai Kiudienei.