Problemos dėl Jurbarko bokšto: uždarytas po pusmečio, savivaldybė kreipėsi į teismą

Jurbarko bokšto problema susidomėjo ir nacionalinis transliuotojas. Jurbarke pastatytas apžvalgos bokštas neveikia beveik 3 metus. Statybos ekspertas sako, bokštas yra vienas didelis brokas, rangovas tikina, kad trūkumus galima ištaisyti, o savivaldybė kreipėsi į teismą, rašo LRT.lt.

Mituvos upės slėnyje gamtos pažinimo stebėjimo aikštelė arba apžvalgos bokštas pastatytas prieš beveik trejus metus. Nepraėjus ir pusmečiui po atidarymo, bokštas buvo uždarytas. Tąkart Jurbarko valdžia skelbė, kad laikinai, kol bus ištaisyti smulkūs trūkumai.

Apie nekokybiškai atliktą darbą pranešus vietos žiniasklaidai ir bendruomenei, savivaldybei statybų inspekcija nurodė atlikti ekspertizę.

„Darbai atlikti tiek nekokybiškai, kad realiai kilo įtarimų ir iš pateiktos dokumentacijos, kad rangovas neturėjo tinkamos kvalifikacijos tiems darbams atlikti“, – sako Statinių ekspertizės biuro ekspertas Renatas Petkevičius.

Bokštą stačiusios bendrovės „Projektas KARMA“ vadovas atsakymuose raštu teigia, kad įmonė patyrusi, o trūkumai – kosmetiniai ir galėjo būti sutvarkyti.

„Pagal techninį projektą neatitinka todėl, kad pagal techninį projektą bokšto nebuvo galima tokio pagaminti. Savivaldybė buvo informuota ir davė leidimą keisti sprendinius darbo projekto metu“, – teigia įmonės vadovas Adas Laurinaitis.

Pasak savivaldybės atstovės, rangovui buvo pareikšta pretenzija ir nustatytas terminas trūkumams ištaisyti. To nepadaryta, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą.

„Tuo metu darbai buvo atliekami laikantis visų procesų, pasirodė netikslumai tada, kai pradėjo eksploatuoti, kreipėsi savivaldybė siekdama atliepti viešąjį interesą, gyventojų, mokesčių mokėtojų savivaldybės lėšas, tiesiog kreipėsi dėl rangos darbų defektų pašalinimo atlyginimo“, – kalba Jurbarko rajono savivaldybės atstovė Marija Binkauskienė.

Tarybos mažumoje dirbantis Daivaras Rybakovas sako, kreiptis į teismą reikėjo anksčiau: „Mes kaip juokaujame, turime mažiausią bokštą, rekordą Lietuvos.“

Be to, esą savivaldybės parinktas statybos techninis prižiūrėtojas neatliko darbo.

„Nuo pat pirmos dienos buvo aišku, kad jis netinkamas naudojimui. Savivaldybė pasirašė pridavimo aktą iš karto su pilnu defektų lapu, vadinasi, jis buvo nesaugus ir penkis mėnesius lipome, tada prasidėjo šurmulys, kas tvarkys, kada tvarkys, tada uždarė“, – kalba Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys.

Statybų ekspertas sako, blogai kone viskas – nuo pamatų iki plieno paruošimo ir suvirinimo.

„Galutinėje išvadoje buvo pateikta, kad vis dėlto tokie pažeidimai esminiai, jie neleidžia rangovui vietoje pataisyti jų, kad būtinas faktiškai statinio demontavimas ir perdarymas iš naujo“, – sako R. Petkevičius.

Rangovas su tokia išvada nesutinka, sako, reikia dar vienos ekspertizės.

„Kad pašalintume trūkumus nereikia bokšto demontuoti“, – teigia A. Laurinaitis.

Teisme savivaldybė iš rangovo ir techninę priežiūrą atlikusios įmonės siekia prisiteisti 150 tūkst. eurų.