Poligono plėtra Jurbarko rajone: kariuomenės ir bendruomenės dialogas buvo geranoriškas

Dialogas dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone buvo konstruktyvus ir geranoriškas iš abiejų pusių -– tiek kariuomenės, tiek vietos gyventojų. Nuomonių apie planuojamą poligoną Jurbarko krašte yra įvairių, kaip ir kylančių klausimų, kurie buvo laiku užduoti ir į kuriuos buvo išsamiai atsakyta, o nuogąstavimai bei baimės išsklaidyti.

Susitikimas įvyko sausio 7-osios pavakare Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur su gausiai susirinkusiais rajono gyventojais susitiko rimta delegacija iš Vilniaus. Apie tai, kam reikalingi poligonai ir kodėl prireikė poligono Jurbarko rajone, paaiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras. Apie patį Jurbarko poligoną papasakojo KAM logistikos departamento direktorius plk. ltn. Aurius Daškevičius ir Brigados generolo Kazio Veverskio poligono vadas mjr. Kęstutis Čekavičius, į specifinius medžiotojų, miškininkų ir gamtosauginius klausimus atsakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.

Aktyviausi iš susitikime buvo viešviliškiai, kas nieko nuostabaus, nes Tauragės poligonas numatomas plėsti būtent Viešvilės seniūnijos teritorijoje. Poligonas Jurbarko rajone užimtų per 2700 ha ir kartu su Tauragės bei Šilalės rajonuose esančia teritorija užimtų 6700 ha.

Sutarimo reikia dėl šalies gynybos

„Stipri kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Rusijos keliamos grėsmės verčia Lietuvą sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, o Tauragės poligono išplėtimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenei treniruotis ir iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją. Suprantame, kad toks sprendimas kelia klausimų vietos bendruomenėms. Džiaugiamės, kad susitikimas su gyventojais įvyko konstruktyviai – išgirdome bendruomenės nuomonę ir atsakėme į kylančius klausimus. Dialogas su bendruomenėmis mums yra prioritetas“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas, paaiškinęs, kad kariuomenės ir bendruomenės sutarimo reikia didinant Lietuvos saugumą.

„Mums poligonai yra gyvybės ir mirties klausimas“, - susirinkusiems Jurbarko bibliotekoje sakė kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras. Atkreiptas dėmesys, kad Tauragės poligonas yra strateginėje vietoje – pasienyje su Rusija. „To reikia, kad būtų galima greitai sureaguoti (kilus grėsmei). O kad galėtume greitai sureaguoti ir vykdyti atgrasymo veiksmus, mums reikia treniruotis“, –- paaiškino kariuomenės vadas.

Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange: Latvija plečia Adaži poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina apleistas bazes. Augant grėsmei, stiprėja ginkluotosios pajėgos – tam reikia erdvės treniruotėms

Atėjo informacijos

Didžioji dalis vietos gyventojų nesipriešina poligono kaimynystei, o į susitikimą atvyko išsakyti savo nuogąstavimus bei išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus.

„Atvažiavau turėdamas tris klausimus: kokią teritoriją apims poligonas, kokie apribojimai bus ir ar nebus nuskriausti medžiotojai. Kol kas atsakymai tenkina“, – susitikime kalbėjo Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas, prieš tai „Mūsų laiką“ patikinęs, kad vietos gyventojai gana ramiai sutiko poligono plėtros link Viešvilės naujieną.

Susitikime Jurbarke paaiškinta, kad rajone numatytas poligonas yra valstybiniuose miškuose, jame nebus privačių sklypų, privačių miškų, nėra gyventojų. Paaiškinta, kad medžiai nebus kertami, kad poligonas išliks visiems atviras –- bus galima ir uogauti, ir grybauti, tada, kai nevyks pratybos. O apie tai, kada vyks pratybos, kariuomenės atstovai pasižadėjo iš anksto informuoti seniūniją ir savivaldybės administraciją. Tuo tikslu poligono prieigose bus pastatyti ir specialūs informaciniai stendai (Tauragės poligone tokių numatyta iki 30). Patikinta, kad poligone vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, kovinis šaudymas nevyks. Nebus nuskriausti ir medžiotojai – su medžiotojų būreliais bus sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Gyvūnų populiacijos reguliavimas nėra uždraustas – jis vyks poligono karinio viršininko nustatytu grafiku.

Išsklaidytos ir miškininkų baimės, esą poligone bus sutrikdyta urėdijos veikla – kariuomenės atstovai užtikrino, kad urėdijos atstovai galės nevaržomai vykdyti įprastinę ūkinę veiklą. Dalis jurbarkiečių, viešviliškių pasidalino nuogąstavimais dėl galimos žalos gamtai, nes poligonas ribosis su Viešvilės valstybiniu gamtiniu rezervatu. Juos nuramino KAM, kariuomenės bei aplinkosauginių institucijų atstovai, patikinę, kad gamta, kaip ir kultūros paveldo vertybės, esančios poligono teritorijoje, bus saugomos.

Daugiau palaikymo

Dalis vietinių (ir ne tik) gyventojų atvirai išsakė savo palaikymą poligono plėtrai, teigdami, kad asmeninius nepatogumus priima, vardan Lietuvos saugumo. Už šiuos žodžius susirinkusiųjų plojimų susilaukė Dainių kaime gyvenanti verslininkė Vitalija Petraitienė. Poligonui puikiai parinkta vieta ir sklandžiu bendradarbiavimu su kariuomene pasidžiaugė gausiai susirinkę medžiotojų bendruomenės atstovai, tarp kurių buvo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Poligono plėtrai neprieštarauja ir Viešvilės bendruomenės „Skalvija“ vardu kalbėjęs pirmininkas Andrius Šašys. „Mūsų bendruomenė žiūri į poligoną tolerantiškai. Problemų nekyla ir neatrodo baugus“, – sakė jis, atkreipęs dėmesį, kad viešviliškiai istoriškai pripratę prie kariškių kaimynystės. Priminta, kad Viešvilės seniūnijos teritorijoje buvusi sovietinė raketinė bazė. Beje, buvusios bazės teritorija taip pat patenka į poligono teritoriją – kariuomenė ją planuoja tvarkyti, išvalyti pesticidais užterštą žemę.

Būta ir kitokių nuomonių. Poligono kaimynystei nepritaręs Viešvilės gyventojas Marius Brigadierius išsakė dalies viešviliškių baimes, kad gyvenant poligono kaimynystėje jie nesijaus saugiau. Priešingai – esą gali tapti pirmuoju taikiniu, nes šalia yra Rusija. „Visa Lietuva yra taikinys. Ir jau daug metų. Ir mes darome viską, kad būtume pasiruošę. Turime būti pasiruošę, kai reikės, kad mūsų tėvynė būtų apginta“, – jam atsakė kariuomenės vadas, teigdamas, kad šalia esant poligonui ir kariams, gyventojams bus mažesnė grėsmė.

Savivaldybei žada milijonines investicijas

Dėl poligono bus ne tik saugiau, bet ir jaučiama ekonominė nauda rajono gyventojams, nes žadamos didelės investicijos į poligono teritoriją (į kelių infrastruktūrą) ir apskritai savivaldybei. Vyriausybė planuoja teikti maksimalią pagalbą savivaldybėms, kuriose yra poligonai. Joms kasmet bus skiriama tiesioginė šalies gynybos biudžeto dalis, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš KAM biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.

Piniginių injekcijų gaus ir rajono savivaldybės biudžetas, o gautas lėšas savivaldybė galės nukreipti savo nuožiūra: verslo skatinimui, sporto aikštynams, dviračių takams tiesti ir pan.

Galimybė verslams

Poligono kaimynystė prisidės prie verslumo skatinimo. Naudą pajus Viešvilės, Smalininkų bei Jurbarko verslai, mat į poligoną atvykusiems treniruotis kariams reikės maitinimo paslaugų, apskritai atsiras naujų paslaugų poreikis. Tikėtina, kad atsiras ir daugiau naujų darbo vietų.

Investicijų sulauks ir VšĮ Jurbarko ligoninė, kuri taps atramine, tad sulauks finansavimo iš įvairių fondų. Apie tai susitikime užsiminė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, taip pat palaikantis poligono plėtrą.

Dialogas įvyko ir pavyko. Belieka laukti sprendimų, kurie bus priimami tik po diskusijų su savivalda, toliau tęsiant diskusijas su vietos gyventojais. Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros priims Seimas 2026 metų pavasarį. Seimui pritarus, Tauragės poligonas tokiu dydžiu oficialiai veiktų nuo 2027 metų.