Parodos „Menas Dievui. Pranciškaus Mikutaičio kūryba“ atidarymu pradėta Jurbarko į krašto šventė (nuotraukos)

Keturias dienas truksianti Jurbarko krašto šventė „Sugrįžimų laikas“ prasidėjo rugpjūčio 21-ąją, ketvirtadienį, parodos „Menas Dievui. Pranciškaus Mikutaičio kūryba“ atidarymu.

Į Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje vykusią šventę Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius sukvietė savivaldybės tarybos narius, seniūnus, kunigus, įmonių ir įstaigų, prisidėjusių prie krašto šventės rengimo, vadovus. Atvyko ir Jurbarko partnerių – Vokietijos Krailsheimo ir Lenkijos Hainuvkos miestų – atstovai, o taip pat kaimyninių savivaldybių vadovai: Šakių rajono meras Raimondas Januševičius ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Parodos atidarymą pagyvino iš Jurbarko kilusio muzikanto Giedriaus Steponaičio (tūba), kuriam akompanavo Linas Dužinskas, muzikiniai pasirodymai bei Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro aktorių pasakojami su Pranciškumi Mikutaičiu susijusių istorijų fragmentai.

Į K. Glinskio teatro parengtą teatralizuotą pasirodymą režisierė Danutė Samienė įtraukė P. Mikutaičio laiškų žmonai Antaninai ištraukas, kaimynystėje gyvenusios mergaitės prisiminimus apie kūrėją. Beje, į renginį buvo pakviesta ir pati buvusi kaimynė Aldona, dabar jau vidutinio amžiaus ponia. Į pasirodymą buvo įtrauktas ir tautodailininkas iš Šakių rajono Gediminas Jėčys, restauravęs P. Mikutaičio darbus ir laikantis meistrą savo mokytoju.

Netrumpoje literatūrinėje-istorinėje kompozicijoje buvo cituojami rašytojų Kazio Sajos, Jono Juškaičio ir Aldonos Puišytės tekstai apie Pranciškų Mikutaitį, menotyrininkės dr. Skirmantės Smilingytės-Žeimienės įžvalgos, pristatyti P. Mikutaičio darbai. Vis dėlto vakaro rengėjai nė žodžiu neužsiminė apie P. Mikutaičio sąsajas su žymiu skulptoriumi Vincu Grybu, kurių interpretacijos Pranciškui Mikutaičiui ir Išeivijai skirtų metų atidarymo renginyje kovo 20 d. Jurbarko krašto muziejuje sukėlė respublikinio lygio meno lauko diskusijas apie autorystę, bendraautorystę ir autorių teises.

Šiemet, balandžio 23 d., sukako 135 metai nuo P. Mikutaičio gimimo. Jis – tarpukariu garsėjęs dailidė ir namų statytojas, kryžių bei rūpintojėlių drožėjas, bažnyčių interjerų dekoratorius. Jo darbų, daugiausia sukurtų sovietmečiu, gausu ne tik Jurbarko krašte ar Užnemunėje, bet ir Paberžės, Joniškio, Kelmės, Raseinių bei kitose bažnyčiose. Tikslus jų skaičius iki šiol nenustatytas.

Į parodą surinkta apie 40 kūrinių iš Kaimelio, Jurbarko, Šiluvos, Sudargo, Šakių, Barzdų šventovių bei privačių kolekcijų. Tarp jų – iš Kaimelio bažnyčios atkeliavęs išskirtinis kūrinys „Kristus karste“, paveikslai iš Jurbarko bažnyčios, taip pat bendras P. Mikutaičio ir jo pusbrolio Prano Puišio darbas – monumentalus kryžius, kuriame pavaizduoti Kristaus gyvenimo siužetai, kampus puošia keturių evangelistų skulptūros, apačioje – klūpančios Marijos Magdalietės figūra. Beje, šis kryžius 1924 m. Žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune pelnė aukso medalį, o Pavasarininkų parodoje Šiauliuose – aukščiausio laipsnio diplomą. Iš pradžių kryžius puošė Šv. Kazimiero knygyną Kaune, vėliau buvo perkeltas į Šiluvos vienuolyno koplyčią.

Šalia parodos eksponatų įrengtas ir interaktyvus stendas, kuriame lankytojai gali sužinoti, kuriose vietose buvo ar dabar galima rasti P. Mikutaičio darbų. Tam buvo organizuota ekspedicija, kurios metu lankytos bažnyčios, ieškota P. Mikutaičio darbų, jie fotografuoti, o vėliau sukurtas interaktyvus žemėlapis – išties titaniškas Jurbarko krašto muziejaus darbuotojų atliktas darbas. Muziejininkė-edukatorė Milda Prūsaitytė sako, kad žemėlapis dar bus plečiamas ir pildomas naujomis meistro darbų nuotraukomis.