Padubysio užtvankai pertvarkyti – 90 tūkst. Eur

Rugsėjo viduryje paskelbta, kad skirtas finansavimas probleminių užtvankų pašalinimui ar pertvarkymui. Keturis metus truksiančiam upių vientisumo atkūrimo ir užtvankų pertvarkymo projektui skiriama 5,3 mln. eurų ES lėšų. Projektą įgyvendinanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos atliktą užtvankų studiją bei savivaldybių poreikius, atliko išsamų vertinimą bei atrinko 9 problematiškiausias užtvankas Lietuvoje, kurios bus pertvarkomos ar demontuojamos, tarp jų – ir Seredžiaus seniūnijoje esanti Padubysio malūno užtvanka. Pasidomėjome, kodėl ši užtvanka buvo atrinkta, kaip ir kada ją planuojama tvarkyti ir kiek tam bus skirta pinigų. O taip pat – ką apie tokius planus galvoja vietos gyventojai.

Kaip „Mūsų laikui“ paaiškino APVA Aplinkosaugos departamento direktorius Artūras Pužas, Padubysio malūno slenkstis atrinktas todėl, kad toks statinys trikdo upės vientisumą, sudaro kliūtis natūraliai tėkmei bei vandens organizmų migracijai. Atranka atlikta pagal Aplinkos ministerijos parengtą užtvankų studiją, kurioje buvo vertintas užtvankų poveikis ekosistemoms ir bendruomenėms. „Padubysio malūno slenkstį planuojama pertvarkyti minimaliai, nes šis hidrotechninis statinys yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl jokių didelių vizualių pokyčių neturėtų būti“, – sakė A. Pužas, pridūręs, kad konkretūs sprendimai bus priimami vykdant projektavimo darbus. Pagrindinis pertvarkymo tikslas – sudaryti sąlygas geresnei, net ir mažesnių ar dugnu plaukiančių žuvų, migracijai bei gerinti ekologinę upės būklę. Taip pat, kaip ir visi hidrotechniniai statiniai, Padubysio malūno užtvanka yra kliūtis baidarininkams, bandantiems ją įveikti. Šiuo metu projektas „Upių vientisumo atkūrimas“ tik pradėtas įgyvendinti. Vykdant projektavimo darbus planuojama atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką siekiant įvertinti galimą statinio pertvarkymo poveikį aplinkai, atsižvelgiant į tai, jog statinys yra NATURA2000 teritorijoje.

„Įgyvendinant projektą „Upių vientisumo atkūrimas“ ypatingas dėmesys skiriamas bendruomenėms – kiekvienoje savivaldybėje vyks gyvi susitikimai, kuriuose pristatysime planuojamus darbus, atsakysime į vietos gyventojų klausimus ir kviesime į gyvą diskusiją. Siekiame, kad vietos bendruomenių nariai ne tik gautų aiškią informaciją apie naudą savo aplinkai, bet ir patys galėtų išsakyti lūkesčius bei idėjas“, – pažymėjo pašnekovas. 5,3 mln. eurų yra viso ketverių metų projekto biudžetas, kuris 100 proc. yra finansuojamas ES lėšomis. Pagal preliminarius skaičiavimus Padubysio malūno slenksčiui planuojama skirti apie 90 tūkst. Eur. „Tiksli kaina bus žinoma parengus techninį projektą ir įvykdžius viešąjį pirkimą“, – sakė A. Pužas. Šiuo metu Jurbarko ir Kauno raj. savivaldybių tarybos yra priėmusios teigiamus sprendimus dėl Padubysio slenksčio įtraukimo į projektą. Parengiamieji darbai (poveikio aplinkai atranka, techninių projektų rengimas) bus pradėti šioms savivaldybėms atlikus visus būtinus veiksmus, susijusius su bešeimininkio statinio įteisinimu. Preliminari projekto įgyvendinimo pradžios data – 2026 m. III ketv. pab., tačiau terminai dar gali kisti. Vis dėlto visi darbai ir projektas turi būti užbaigti iki 2029 m. IV ketv.

Gyventojai slenksčio ardyti nenori

Seredžiaus seniūnijos gyventojai tokiais planais nėra sužavėti. „Jie rankomis tikrai neploja. Geriau sakytų, kad „atsitraukite nuo mūsų groblės“, – vietinių nuotaikas persakė Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė. Groble vietiniai vadina Padubysio malūno slenkstį, arba krioklį. Savo nuomonę jie išsakė 2024 metų lapkričio 12 dienos susirikinkime, vykusiame Seredžiaus seniūnijoje, į kurį buvo sukviesti artimiausių sodybų savininkai, dalyvavo ir APVA atstovė Inga Banytė. Kaip paaiškino seniūnė, vietiniai mėgsta tą vietą – atvažiuoja maudytis ar šiaip parelaksuoti, pasiklausyti vandens šniokštimo. Žinią apie planus ardyti užtvankos slenkstį jie pasitiko labiau priešiškai. „Žmonės nenori. Sako, patinka, tai kodėl reikia griauti“, – pasakojo seniūnė. Pasak jos, gyventojai APVA atstovei turėjo daug klausimų, o ši turėjo įtikinėti ir aiškinti, kodėl tą užtvanką reikia tvarkyti. Pasak seniūnės, žmonės abejojo, kodėl reikia ardyti šį slenkstį, jų manymu, labiau reikėtų ardyti slenkstį prie senojo Dubysos tilto, kur upės vagoje stūkso betono luitai. Tačiau gamtosaugininkai tokį pasiūlymą atmetė, tikindami, kad tos kliūtys netrukdančios lašišoms ir kitos žuvims praplaukti. Vietos gyventojai siūlė gilinti Dubysos žiotis, nes upė toje vietoje užsinešusi ir beveik stovinti. Specialistai tąkart pažadėjo informaciją perduoti atsakingiems Aplinkos ministerijos valdininkams. Taigi, bendruomenei kilo daug klausimų, o pagrindinis – kiek ir ką konkrečiai griaus, tačiau tuomet atsakymų nesulaukta. „Susitikimas baigėsi tuo, kad bus rengiamas techninis projektas ir dar sugrįžtama prie svarstymo su bendruomene. Tai bendruomenė laukia to sugrįžimo ir paaiškinimo“, – sakė seniūnė.

Prižiūrimas, bet neatveriamas visuomenei

Šalia numatytos tvarkyti užtvankos stovintis Padubysio malūnas yraunikalus savo išlikusia technologine įranga ir pastato architektūrine išraiška. Padubysio dvaro dalimi buvęs malūnas statytas apie 1920 m. dvarininko Juozo Butkevičiaus. Statybą finansavo jo žmona Jadvyga Jacunskaitė. Vokiečių okupacijos metais malūną valdė statytinis prof. Valteris Gaigalaitis. Dabar malūnas yra privačiose rankose. Buvusi dvaro sodyba sunyko, tačiau malūnas išsilaikęs gerai, išlikusi didelė dalis buvusios technologinės įrangos. Čia galima rasti girnas, gervę girnapusėms nukelti, apardytas transmisijas, javų valymo mašiną, valcus, kruopinius ir rankovinius filtrus, plokščiasiečius.

Malūnas veikia, tačiau varomas ne vandeniu, o pritaikius šiuolaikines technologijas. Pasak Seredžiaus seniūnės, šis malūnas yra prižiūrimas, aplinka nušienaujama, bet nėra atveriamas visuomenei.

Savivaldybės inf.