„Mūsų laiko“ Metų ryškiausieji

Naujus, 2026 metus, pradedame apžvelgdami praėjusius, kurie buvo įdomūs, sėkmingi, kūrybingi ne tik Jurbarko rajonui, bet ir laikraščio „Mūsų laikas“ bei žurnalo „Jurbarko laikas“ redakcijai.

Metų apdovanojimas

Gegužės 16 dieną Vilniaus universiteto filologijos fakultete, Jono Balkevičiaus auditorijoje, pagerbtos žurnalistės, tarp kurių – ir žurnalo „Jurbarko laikas“ leidėja ir redaktorė Oksana Mazur, Lietuvių kalbos draugijos išrinkta 2025 metų kalbos bičiule regioninės žiniasklaidos žurnalistų grupėje. Žurnalas pradėtas leisti 2021 metų žiemą, neseniai išleistas jau 17-asis numeris.

Metų bičiulis

Yra, kas nesikeičia. Jau antrus metus iš eilės „Mūsų laiko“ redakcijos bičiuliu skelbiame gamtininką Selemoną Paltanavičių. Jis ne tik dalinasi savo įdomiais straipsniais su mūsų skaitytojais, bet ir mielai atsako į rūpimus klausimus gamtos tema. Būtent jis atkreipė dėmesį, kad jei į miestą ateina laukiniai gyvūnai, vadinasi, žmonės tampa geresni.

Metų nuotykis

Ar sugalvotumėte leisti atostogas, mindami dviračio pedalus porą tūkstančių kilometrų iš Jurbarko į Romą, kaip padarė jurbarkietis dantų technikas Matas Samys? Gegužės 1 dieną dviračiu pajudėjęs nuo Vytauto Didžiojo paminklo Jurbarke jau po 20 dienų jis buvo Romoje, kur prie Koliziejaus išskleidė bendradarbių padovanotą trispalvę. Tai buvo pirmas toks tolimas jauno vyro pasivažinėjimas. Jis sako kelionei ypatingai nesiruošęs ir nemanantis, kad padarė kažką ypatingo. Mato nuomone, tai gali padaryti visi.

Metų radiniai

Dėmesys Jurbarkui sustiprėjo po rugsėjo 25 dieną vykusios Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicijos, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmannas. Smukučių karjere 10 asmenų grupė per keturias valandas prisirinko pilnus maišus įdomiausių radinių, papildysiančių muziejų rinkinius – milijonus metų skaičiuojančių fosilijų. Tarp radinių – ortocerai, išnykę galvakojai moliuskai, visokiausi koralai, trilobitai, šukutė, smiltainio gabalas, kuriame matyti senovės jūros dugno atspaudas, ir 19 cm skersmens amonitas

Metų lyderis

Ir vienas gali labai daug. Redakcijos nuomone, 2025 metų lyderiu gali būti vadinamas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Edgaras Charisovas. Jis šias pareigas pradėjo eiti visai neseniai, nuo balandžio 1 dienos, bet rajono policija įgavo tarsi antrąjį kvėpavimą: išaiškinamos vagystės, sulaikomi narkotikų platintojai, kontrabandininkai, neblaivūs vairuotojai. E. Charisovas – savo srities profesionalas, ne veltui jo vadovaujama komanda pripažinta geriausia 2025 metais Lietuvos policijos komanda šalyje.

Metų gaisras

Birželio 12-osios pavakarį ugnis nuniokojo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos namus: pirmajame aukšte įsikūrusią kleboniją ir kunigo Mindaugo Kairio šeimos namus antrajame aukšte. Laimė, išvengta žmonių aukų – tuo metu namuose buvo Kairių sūnus. Kunigas teigė esąs sukrėstas ne tik nelaimės, bet ir žmonių gerumo, nes sulaukė didžiulio palaikymo, aukų, paramos. „Parapija sužeista, bet gyva“, – sakė kunigas M. Kairys. Šiuo metu vyksta parapijos remonto darbai, o kunigas planuoja didelius darbus, tarp kurių – jau šiais metais turinti prasidėti dienos centro autistiškiems vaikams statyba.

Metų paminklas

Liepos 27 dieną Girdžiuose atidengtas įspūdingas skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus paminklas „Mūsų atmintis – Laisvei“. Sukurtas iš metalo ir lauko akmenų išskirtinis kryžius primins Girdžių praeitį, čia gyvenusius didvyriškus žmones, išnykusius ir esamus apylinkių kaimus. Paminklo statybą inicijavo aktyvūs Girdžių krašto žmonės, per devynis mėnesius šiam tikslui surinkę per 40 tūkst. Eur.

Metų sprendimas

Didžiausia Jurbarko rajono mokykla – Naujamiesčio progimnazija – nuo balandžio 28 dienos ėmė griežtai riboti naudojimąsi mobiliais telefonais ne tik pamokų, bet ir pertraukų ir popamokinės veiklos metu. Tai buvo tėvų iniciatyva, sulaukusi palaikymo tiek iš mokyklos administracijos, tiek iš mokytojų pusės. Sprendžiant iš atsiliepimų, sprendimas pasiteisino, o labiausiai džiaugiasi mokytojai, teigiantys, kad akivaizdžiai pasikeitė mokinių elgesys.

Metų renginys

Liepos 4-osios popietę į Jurbarko viešosios bibliotekos parkelį sugužėjo žurnalo „Jurbarko laikas“ autoriai, herojai, skaitytojai, rėmėjai ir šiaip palaikantys. Žurnalą leidžianti komanda 15-ojo numerio proga sukvietė visus į pikniką, kur buvo galima susipažinti su žurnalą leidžiančiais žmonėmis ir straipsnių herojais ne tik iš Jurbarko, bet ir iš Šakių krašto – žurnalo puslapiuose aprašoma, kas įdomaus vyksta ir anapus Nemuno.

Metų skyrybos

Rugsėjo 25 dienos posėdyje Jurbarko rajono savivaldybės taryba priėmė „istorinį sprendimą“ – Vinco Grybo memorialinis muziejus atskirtas nuo Jurbarko krašto muziejaus ir nuo 2026 metų tapo atskira biudžetine įstaiga.

Metų herojus

Rugsėjo 20-ąją Jurbarke kilęs gaisras galėjo pasibaigti tragedija. Atvira liepsna Jurbarke degė dviejų aukštų namas, buvo įtariama, kad viduje gali būti vaikų. Šį kartą didžiausia gelbėtoja pasirodė esanti vos vienuolikmetė mergaitė Viktorija, kuri užuodusi dūmus ir pamačiusi liepsnas brolio kambaryje, paėmė jį į į glėbį, ji uždengė nosį marškinėliais, pritūpė, kad šis neprikvėpuotų dūmų, ir išnešė į lauką. Tada parbėgo į kambarį, apglėbė sesę ir tokiu pat būdu išgelbėjo ir ją. Tik išnešusi abu mažamečius, kieme sutiko mamą Ramintą, kuri nedelsdama iškvietė pagalbą. Ši istorija – įkvepiantis priminimas, kad didvyriškumas neturi amžiaus.

Metų bendruomenė

Jurbarko ukrainiečiai – aktyvi bendruomenė, per keletą metų įsiliejusi į visuomeninį ir kultūrinį Jurbarko gyvenimą. Ukrainiečiai vis drąsiau kalba lietuviškai, nes lanko lietuvių kalbos pamokas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kuriuos neretai patys inicijuoja bei organizuoja, į iniciatyvas įtraukdami ir lietuvius. Bendruomenė renka aukas Ukrainos kariams, neria maskuojančius tinklus. Viena aktyviausių šios bendruomenės narių – Tetiana Majornikova.

Metų žvaigždė

2025 metais, redakcijos nuomone, bene ryškiausiai švietė savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sigita Kiudienė, kuri ne tik rūpinasi jaunimo reikalais, bet ir organizuoja bei veda renginius. Ypatingą padėką Sigitai reiškia gyvų „Auksinio proto“ žaidimų bendruomenė, nes tik jos sutikimas vesti protmūšius išsaugojo „Auksinį protą“ Jurbarke.