LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo vairuotoja pripažinta kalta dėl vairavimo išgėrus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pirmosios instancijos teismas Veliuonos kultūros centro direktorę Violetą Grabauskienę pripažino kalta dėl vairavimo išgėrus, o apeliacinės instancijos teismas ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Grabauskienė už tai, kad vairavo neblaivi, nustačius 2,02 promilės girtumą (BK 2811 straipsnio 1 dalis), buvo pripažinta kalta ir nubausta 3 000 Eur bauda kartu konfiskuojant automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, vairuotoją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir nusprendė konfiskuoti ne nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kasacinį skundą teikęs prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas vairuotoją nuo baudžiamosios atsakomybės ir nekonfiskuodamas nusikaltimo padarymo priemonės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokuroro skundą tenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tinkamai neįvertino to, kad vairuotoja yra linkusi pažeisti įstatymus, nes anksčiau buvo bausta už vairavimą būnant neblaiviai (nustatytas 0,98 promilės girtumas), taip pat neatsižvelgė į pačios veiklos pavojingumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje byloje tikslinga ne konfiskuoti automobilį, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, padaryta nukrypstant nuo atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų ir jų taikymą aiškinančios teismų praktikos.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vienintelis argumentas, nulėmęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio vertę, yra nuteistosios poreikis rūpintis šeimos nariu. Tačiau šiuo aspektu teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog tai, kad automobilis naudojamas rūpinantis neįgaliais artimaisiais ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis, be kita ko, ir šeimos narių interesai savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, suteikdamas prioritetą kaltininkės interesams, apeliacinės instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, be kita ko, ir poveikio priemonės prevenciniam tikslui, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo.

Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog automobilis yra reikalingas rūpintis artimaisiais ir jų interesams patenkinti, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokio turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suteikdamas prioritetą kaltininko interesams, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir poveikio priemonės prevencinio tikslo.

PAPILDYTA MERO KOMENTARU.

„Kultūros centrų įstatymas nustato, kad savivaldybių kultūros centrų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to per keletą dienų įvertinsime LAT sprendimą, konsultuosimės su atitinkamomis institucijomis. Jei LAT sprendimas reikš, jog nepriekaištingą reputaciją Veliuonos kultūros centro direktorė prarado, priimsiu sprendimą dėljos atleidimo“, – trečiadienį „Mūsų laikui“ sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

„Mūsų laiko“ inf.