Laisvės diena, kad ir negausiai, atšvęsta ir Jurbarke

Visoje šalyje, tuo pačiu ir Jurbarke, rugpjūčio 31 dieną atšvęsta Laisvės diena. Kad ir negausiai, jurbarkiečiai susirinko prie Jurbarko Vytauto Didžiojo paminklo į renginį, kurį organizavo ir į kurį sukvietė Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Tauragės apskrities skyrių nariai.  Tarp susirinkusių tremtiniai, kariuomenės kūrėjai, šauliai, galiausiai šalies istorija besidomintys ir apskritai pilietiški žmonės. 

Organizatoriams buvo svarbu priminti šios datos svarbą bei pagerbti tuos, kurie rūpinasi atminties išsaugojimu. Rugpjūčio 31 dieną pagerbti šie kraštiečiai - LKRKA prezidento Broniaus Zaronskio sprendimu Trijų kalavijų kryžiumi apdovanotas Tauragės apskrities skyriaus vadas vrš. Stanislovas Meškauskas, už ilgametį ir prasmingą darbą rezervo karių asociacijoje, aktyvų visuomenės švietimą ir patriotinių jausmų ugdymą, aktyvią veiklą Tauragės apskrities skyriuje ir istorinės atminties saugojimą. Pagerbta režisierė Danutė Samienė, pakvietusi susirinkusius pasidalinti tos dienos prieš 33 metus prisiminimais - renkama medžiaga.

Laisvės dienos proga istorijos žiniomis pasidalino Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Tauragės apskrities skyriaus vado pavaduotojas Alvydas Stalgys, prisiminimais - LKRKA Jurbarko gr. vadas vyr. ltn. Stasys Kliukas. Renginį vedė Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Generalinis sekretorius Arturas Gailius.

Priminsime, kad rugpjūčio 31-ąją minima Laisvės diena – paskutinių okupacinės Rusijos kariuomenės dalinių išvedimą iš Lietuvos žyminti data. Ši diena primena ne tik istorinį įvykį, bet ir atsakomybę saugoti Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.

1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę. Tačiau prireikė daugiau nei trejų metų, kol laisvė buvo įtvirtinta ne tik teisiškai, bet ir faktiškai – iš Lietuvos teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai.

Atkūrus nepriklausomybę, vienas pirmųjų Lietuvai tekusių uždavinių buvo okupacinės kariuomenės išvedimas. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako.

Žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje dislokuotą sovietinę kariuomenę perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. Procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė ne kartą bandė išsiderėti Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų ir skelbė stabdanti kariuomenės išvedimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikėsi tvirtos pozicijos. Lietuvai uždraudus į Rusijos karinius dalinius įvesti naujokus, jie buvo gabenami nelegaliai – tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant užkirsti kelią karinių pajėgų papildymui naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti Rusijos kariuomenės dalinius.

Vis dėlto visus išvedimo metu kilusius nesklandumus Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybomis ir pasitelkiant įvairius politinius kanalus. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.

Plačiau apie renginį skaitykite „Mūsų laiko“ laikraštyje.

„Mūsų laiko“, Krašto apsaugos ministerijos inf.