Į Šaulių sąjungą jurbarkiečiai stoja šeimomis

Grėsmės akivaizdoje ginti Lietuvos laisvę Jurbarko krašte prisiekia šeimomis – paskui vyrus seka, į  Lietuvos šaulių sąjungą stoja,  ir jų sutuoktinės. Vyrų šaulių požiūris  į merginas bei moteris, taip pat panorusias ginti Lietuvos laisvę,  nevienareikšmiškai teigiamas – sveikina tokį jų apsisprendimą, nes užpuolus priešui gintis reikės visiems.

Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Jurbarko dvaro parke, milžiniškos trispalvės fone, vyko iškilmingas minėjimas, sukvietęs bendruomenę paminėti vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų. Renginio metu naujai prisijungę Lietuvos šaulių sąjungos nariai davė iškilmingą priesaiką Tėvynei, o aktyviausi kuopos šauliai buvo apdovanoti už nuopelnus Šaulių sąjungai.  III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai" apdovanoti Giedrė Jackienė, broliai Paulius ir Andrius Šašiai. Kiti šauliai buvo apdovanoti Lietuvos šaulių sąjungos vado padėkomis.

Iš meilės Lietuvai

Tądien susirinkusiųjų akivaizdoje būti ištikimi Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką prisiekė du jaunieji šauliai ir šeši suaugę šauliai, tarp kurių ir Eglė Židžiūnienė, prisiekusi kartu su sutuoktiniu Vaidu. „Iš tikrųjų jis jau yra prisiekęs kaip karys savanoris, tačiau prašiau, kad atnaujintų savo priesaiką kartu su manimi. Labai gražu ir man smagiau“, – „Mūsų laikui“ paaiškino Eglė, patikinusi, kad vyras jos sprendimui tapti šaule neprieštaravo. Kaip ir 18-metė dukra Vitalija, kuri, pasak Eglės, pati svarstanti stoti į Šaulių sąjungą. 

„Visiems piliečiams, nesvarbu, vyras ar moteris, reikia žinoti ir mokėti apginti save, savo šeimą, savo turtą“, – apsisprendimą paaiškina Eglė, kuri į Šaulių sąjungą įstojo iš meilės Lietuvai. „Man meilė Lietuvai nuo mažumės yra kažkas nenusakomo žodžiais. Nežinau, iš kur ji – ar todėl, kad gimiau dar okupuotoje Lietuvoje – tiesa, mažai, ką pamenu, ar todėl, kad broliai tarnavo jau atkurtos Lietuvos kariuomenėje. Vienas šauktinis, kitas, kiek vėliau, buvo savanoris, dabar taip pat  šaulys. Beje, toje pačioje kuopoje kaip aš“, – pasakojo ji.

Į šaulių šeimą Eglė jungiasi ir norėdama pagilinti žinias. „Man visada buvo įdomu žinoti ir mokėti, kaip suteikti pirmąją skubią pagalbą. Nesu visiškai naujokė šioje srityje, tačiau nuo profesionalų atsilieku šviesmečiais. Noriu mokėti taip, kad tikrai padidinčiau kolegos galimybę išgyventi. Aktualu ir kaip pirmąją pagalbą suteikti sau pačiai. Jau dalyvavome vienuose mokymuose, kur rodė vaizdo medžiagą, kaip Ukrainoje karys, užlipęs ant minos, suteikė sau pagalbą ir nesukeldamas pavojaus kolegoms paršliaužė atgal į transporto priemonę“, – pasakojo Eglė, kurios siekis įgytomis žiniomis padėti ir dalintis su kitais šauliais.

Moteriai atrodo svarbu ir mokėti naudotis ginklu. „Noras mokėti, išbandyti lydėjo taip pat nuo mažų dienų. Ne tik pistoleto, bet ir kovinio ginklo“, – sako ji. Eglė visuomet dalyvaujanti  moterims organizuojamose šaudymo varžybose, kurias Kovo 8-osios proga Jurbarke organizuoja šauliai.  Šiais metais dalyvavusi ir dukra, kuri mėgėjų gretose laimėjo pirmą vietą.

Reikia būti pasiruošusiam

Nebijoti ir neabejoti. Taip abejojančius stoti į Šaulių sąjungą ragina Paulius Šašys, kuris pats tapti šauliu apsisprendė po 2014 metais įvykių, kuomet Rusija okupavo Ukrainai priklausantį Krymą. „Pamačiau, kad gali būti velniava – reikės valstybę ginti. Kito varianto nemačiau“, – savo tuometinį apsisprendimą paprastai paaiškino Paulius, į Šaulių sąjungą įstojęs kiek vėliau nei brolis Andrius. Pašnekovas patikina, kad dabar ramiau jaučiasi, nes dalyvauja mokymuose, pratybose – kad ir tarnavęs kariuomenėje, siekia atnaujinti įgūdžius. Sveikina ir moteris, kurios priima tokį sprendimą – tapti šaulėmis. „Aišku, kad gerai. Pasižiūrėkime į Izraelio pavyzdį – privaloma tarnyba kariuomenėje ir vyrams, ir moterims. Pas mus galėtų tą patį padaryti. Visiems reikės gintis. Dieve neduok, kad taip nutiktų, bet jei taip nutiks – reikia būti pasiruošusiam“, – sako jis, kaip pavyzdį nurodydamas ir Suomiją, kur tiek vyrai, tiek moterys atlieka tarnybą kariuomenėje.

Jis sveikintų ir savo žmonos sprendimą tapti šaule. Dukra jau yra įstojusi į Šaulių sąjungą, bet sustabdžiusi veiklą – nesuspėjanti, nes yra studentė. Ginti valstybę ir jos žmones  – svarbi misija, įsitikinęs Paulius. Jo teigimu, Šaulių sąjungoje kiekvienas gali rasti sau vietą būti naudingu stiprinant ir ginant šalį. Nesvarbu, kokio amžiaus ar lyties – visi gali būti naudingi. Kas švietėjišką veiklą vykdydamas ir patriotiškumą žadindamas, kas mokydamasis su ginklu ginti, kas šaudmenimis užtaisyti, o kas valgį virdamas. „Nereikia bijoti ir abejoti. Gi to reikia patiems“, – stoti į Šaulių sąjungą ragina tautiečius P. Šašys, pridūręs, kad yra ir kitų būdų būti naudingu valstybei – pavyzdžiui, lankyti paramedikų kursus. Vyras pasidžiaugia, kad daugėja norinčių ginti savo kraštą, nors vis dar yra tokių, kurie tyliai galvoja: „Ne mano daržas, ne aš ir kišiuos“.

Šauliu tapo ir R. Valatka

Į Šaulių sąjungą jungiasi ir žinomi Lietuvos žmonės. Trakuose, istorinėje sostinėje, liepos 5-ąją Lietuvos šaulių sąjungos nariu, beje, vyriausiu tarp tų beveik 700 vilniečių, tądien davusių priesaiką ginti Lietuvos laisvę, buvo ir žinomas apžvalgininkas, istorikas Rimvydas Valatka. „Jei prieš ketverius metus kas nors man būtų bandęs išpranašauti tokį gyvenimo posūkį, būčiau pasukiojęs tokiam pirštą prie smilkinio. Rasti abejingesnį ginklams ir kario keliui žmogų už mane man pačiam būtų buvusi misija sunkiai įmanoma. Antra, vakarietiškos demokratijos taisyklės sako, kad žurnalistas negali imti ginklo į rankas. Žurnalistas turi rašyti, rodyti ir kitaip liudyti karą, bet ne kariauti. Pakankamai ilgai su abejone žiūrėjau į faktą, kad kolegos E. Jakilaitis, R. Miliūtė ir kiti tapo šauliais“, – savo feisbuko paskyroje savo apsisprendimą paaiškino R. Valatka. „Ruskių marodierių ordų plataus masto invaziją į Ukrainą, masiniai moterų ir kūdikių prievartavimai, karas su civiliais ir vaikais privertė pakeisti nuostatas ir požiūrį į gražias ir gerbtinas vakarietiškas taisykles. Susidūręs su priešu, kuris nesilaiko jokių taisyklių, negali likti snobu, užsispyrusiai besilaikančiu taisyklių. Jau vien todėl, kad tai stato į mirtiną pavojų tavo paties ir tavo artimųjų gyvybes. Moskovitai, skirtingai nei Europos tautos, niekada neturėjo riterių luomo, nepažino riteriškų taisyklių, ir tuo viskas pasakyta. Pasirinkimas jau ketvirti metai yra tik toks – arba tu bėgi iš Lietuvos, ruskiams pradėjus invaziją, arba gini tai, kas tau brangu – šitą žemę, žmoną, gimines, draugus, tėvų ir senelių kapus. Bėgti nenoriu, esu tam per senas, o ir negaliu. Gimiau Sibire, maskolių deportuotų Užpelkių ir Geidučių ūkininkų vaikų šeimoje, gyvenimas ir Lietuvos tauta taip lėmė, kad pasirašiau Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą. Bet likti čia ir laukti, kol tave priešas paskers kaip avį – ne išeitis. Vadinasi, lieka tik imti ginklą į rankas, pasimokyti jį valdyti ir padaryti viską, kad ruskis užspringtų Lietuva. Na, bent jau kad tai jam kainuotų“, – sako R. Valatka, pasidžiaugęs kad tądien su juo šaulio priesaiką davė daug žurnalistų, kurie kažkada su juo dirbo, buvusių studentų – buvęs pirmasis pavaduotojas, dabar rašytojas ir istorijos daktaras Tomas Vaiseta, Dovydas Pancerovas, poetas Mindaugas Nastaravičius, prodiuseris Gediminas Vaitiekūnas, Patricija Zarankaitė. Tarp priesaiką davusių – istorijos daktaras, žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ vyr. redaktorius Antanas Terleckas ir daugybė kitų gražių jaunų žmonių, atkreipdamas dėmesį, kad tarp šaulio priesaiką davusiųjų – labai daug merginų ir moterų. „Ar būdamas 68-erių pajėgsiu tapti tikru šauliu, o ne našta kitiems šauliams? Klausimas į kaktą. Atvirai pasakius, nežinau. Žinau tik tiek, kad labai to norėčiau. Bandysiu. Mano galva, kiekvienas naujas lietuvis ir lietuvė, nepriklausomai nuo amžiaus, su šautuvu smarkiai mažina kraugerišką ruskių apetitą dar kartą okupuoti Lietuvą.

Tokia valstybė kaip Lietuva (Izraelis, Latvija, Estija, Suomija, Čekija etc.) neturi kitos išeities kaip tik pasiekti, kad kiekvienas pilietis ir pilietė, kuriam brangi šita žemė tarp Zarasų ir Skuodo, mokėtų ir svarbiausia norėtų su ginklu ginti tai, kas kiekvienam laisvam žmogui brangiausia.

Todėl valstybė turėtų panaikinti visus infantilaus pacifizmo padiktuotus sveikatos apribojimus visiems norintiems ginti Lietuvą–- ar su astma, ar padidėjusiu kraujo spaudimu. „Gyvename tokiu metu ir šalia tokių išsigimėlių, kad senos taisyklės ir seni papročiai prarado prasmę. Kuo daugiau Lietuvos vyrų ir moterų tai supras, tuo Lietuva bus saugesnė“, – savo feisbuke rašo R. Valatka.