Gyventojai jau teikia pasiūlymus būsimam baseinui

Apie baseiną jurbarkiškiai svajoja jau seniai, tuo labiau, kad mūsų miestas – vienintelis iš Tauragės regiono savivaldybių centrų jo dar neturintis. Iš 838 žmonių, dalyvavusių Jurbarko rajono savivaldybės organizuotoje apklausoje dėl buvusio darželio teritorijos Gedimino g. 30, Jurbarkas, ateities, 565, t. y. 67,4 proc., pasisakė už tai, kad toje vietoje iškiltų baseinas. Vis dėlto nemažai dalyvavusiųjų apklausoje išreiškė norą, kad ten būtų įrengtas ne tik baseinas, bet i ir uždari teniso kortai.

Kaip teigiama savivaldybės pranešime apie apklausos rezultatus, artimiausiu metu planuojamos naujos konsultacijos su jurbarkiečiais apie baseino erdves, paslaugas ir funkcijas. Nelaukdami šių konsultacijų aktyvūs jurbarkiečiai patys ėmėsi iniciatyvos – Jurbarko teniso bendruomenės vardu savo pasiūlymus rajono savivaldybei jau pateikė Jurbarko teniso klubo ir Tomkaus teniso akademijos vadovas Tomas Tomkus.

Didelis poreikis

Rašte savivaldybei atkreipiamas dėmesys, kad aplinkiniuose rajonuose esantys baseinai esą nuostolingi, bet tą nuostolį iš dalies dengiančios šalia įrengtos kitos sportui skirtos erdvės bei atvykstantys lankytojai iš kitų miestų. „Esame tikri, kad prie baseino prijungdami uždarus teniso kortus (tarkim, 2 aikšteles), galėtumėte šiek tiek sumažinti baseino kaštus, nes teniso aikštelės išsilaikytų ir netgi neštų pelną“, – rašo jurbarkietis. Pasak jo, teniso kortams užimtumo netrūktų, nes Jurbarke yra gana didelė teniso bendruomenė: 40 Jurbarko teniso klubo narių, 50–60 treniruotes lankančių vaikų (galėtų būti gal ir daugiau, tačiau nėra kur sportuoti) ir dar bent 50 kitų teniso mėgėjų, kurie žiemos metu neturi galimybės sportuoti.

T. Tomkaus teigimu, aikštelės būtų visiškai užimtos dienos metu ir vakarais, o pirmoje dienos pusėje jomis galėtų naudotis pavieniai sportininkai, vykti suaugusiųjų treniruotės. Savaitgaliais kortuose galėtų vykti suaugusiųjų ir vaikų teniso turnyrai, į kuriuos atvyktų dalyvių ir iš kitų Lietuvos miestų.

Kitas gana didelis uždarų aikštelių privalumas, pasak T. Tomkaus, kad atsilaisvintų mokyklų sporto salės, į kurias dabar netelpa norintieji užsiimti kitomis sporto šakomis – tinkliniu, regbiu, futbolu. Uždarų teniso kortų ir baseino viename pastate pavyzdžiai, pasak teniso populiarintojo, yra Kėdainių ir Mažeikių miestuose.

Artimiausi uždari teniso kortai jurbarkiečiams šiuo metu yra Tauragės rajone, iki jų 50 min. kelio, jie taip pat yra Kaune ir Kėdainiuose, iki kurių daugiau nei valanda kelio. „Jeigu Jurbarke būtų vidaus teniso aikštelės, jomis taip pat naudotųsi ir auganti Šakių teniso bendruomenė, dar yra žaidžiančių tenisą Skirsnemunėje“, – teigia T. Tomkus.

Tenisą populiarinantis jurbarkietis atkreipia dėmesį, kad šalia baseino reikėtų ir kitų erdvių: treniruoklių salės, šiuo metu labai populiaraus padelio kortų, erdvių aerobikai ir kitiems užsiėmimams. „Šios erdvės taip pat prisidėtų prie baseino kaštų mažinimo“, – įsitikinęs T. Tomkus, pastebėjęs, kad yra dar viena problema. „Antra problema – treneris. Visi džiaugiasi, kad vaikai ar suaugę galės išmokti plaukti ir panašiai, bet ar bus treneris, nes baseinų trenerių yra didelis trūkumas“, – sakė jis.

Perka gretimus sklypus

Teniso klubo vadovo pasiūlymai galimai pateikti pačiu laiku. Kad savivaldybė rimtai ėmėsi judinti baseino statybos klausimą patvirtina ir tai, jog sausio 29 dienos posėdyje taryba pritarė dviejų žemės sklypų Žemaitės ir Gedimo gatvėse, besiribojančių su buvusio darželio teritorija, pirkimui savivaldybės reikmėms. Kaip rašoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte, šie sklypai „yra būtini siekiant suformuoti vientisą, funkcionalią ir racionaliai suplanuotą teritoriją numatomam Jurbarko rajono savivaldybės projektui – baseino įrengimui – įgyvendinti.“

Remia savivaldybės

„Mūsų laikas“ pasidomėjo baseinų išlaikymo kaštais kituose rajonuose ir kiek juos remia savivaldybės. Situacija pasirodė esanti visur skirtinga ir gana įdomi.

Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklai priklausantis baseinas atidarytas 2022 m. Kaip „Mūsų laiką“ informavo mokyklos direktorė Evelina Norkienė, baseinas yra aktyviai naudojamas vietos bendruomenės – ypač moksleivių, šeimų su vaikais, senjorų ir sportuojančių gyventojų, kurių didelė dalis nuo mokesčio už baseiną yra atleisti arba perka bilietus su nuolaida. Per mėnesį apsilanko apie 600 lankytojų.

Baseino išlaikymo kaštai per metus sudaro apie 235 920 eurų. Didžiausia išlaidų dalis tenka darbuotojų atlyginimams ir komunalinėms paslaugoms. Iš baseino veiklos pajamų per metus surenkama apie 35 tūkst. eurų, tai sudaro maždaug 15 proc. visų išlaikymo kaštų. Likusi dalis – apie 85 proc. – dengiama savivaldybės lėšomis.

„Baseinas nėra orientuotas į pelno siekimą, o į gyventojų sveikatinimą, vaikų mokymą plaukti ir prieinamų paslaugų užtikrinimą visoms socialinėms grupėms“, – teigia direktorė.

Arčiausiai Jurbarko esantį Šakių baseiną valdančio Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centro direktorė Roma Paškevčiūtė nebuvo labai kalbi, tačiau pavyko sužinoti, kad baseino surenkamų pajamų užtenka padengti maždaug pusei jo išlaikymo kaštų, o darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams už komunalines paslaugas lėšas skiria Šakių rajono savivaldybė. Pasak R. Paškevičiūtės, maždaug pusė Šakių baseino lankytojų atvyksta iš kitur.

Šilalės sporto ir laisvalaikio centre esantis baseinas buvo atidarytas 2015 m. Po 9 metų, 2024-aisiais, buvo užbaigta tame pačiame centre esanti sporto salė, treniruoklių salė, pramogų erdvė vaikams. Visą kompleksą valdo Šilalės sporto mokykla. „Mūsų laikui“ pateiktoje informacijoje rašoma, kad apie pusė baseino išlaikymo kaštų pasidengiama iš surinktų lėšų, kitą dalis – iš vykdomų projektų, o likusi – iš savivaldybės. Per metus išlaikymo kaštai siekia ~ 480000, daugiausia jų tenka darbo užmokesčiui ir komunaliniams mokesčiams. Baseine per metus apsilanko apie 30000 lankytojų, apie 70 proc. jų atvyksta iš kitur.

Pasidomėjus, kokią dalį kaštų dengia savivaldybė, Šilalės sporto centro atstovė paaiškino, kad savivaldybės parama išlaikymui siekia apie 15–20 proc. Tiesa, pasak jos, kol nepradėjo veikti sporto salė, baseinas išsilaikydavo pats iš surenkamų ir projektinių lėšų.

Gelbsti saulės elektrinė

2020 metais pradėjęs veikti Tauragės sporto centro valdomas Tauragės baseinas taip pat yra poilsio ir pramogų komplekso dalis. Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja Sandra Martinkienė sako, kad poilsio ir pramogų kompleksą per praėjusius metus aplankė apie 55 tūkst. lankytojų, iš kurių apie 30 proc. atvyko iš kitur. Kompleksas jau antrus metus išsilaiko pats, savivaldybė pernai skyrė tik apie 20 tūkst. eurų remontui.

Pasidomėjus, kas padeda išsilaikyti be savivaldybės pagalbos, S. Martinkienė teigia, kad pagrindinis veiksnys esanti nutolusi saulės elektrinė, kurios tiekiama energija naudojasi kompleksas. Anksčiau, pasak jos, sąskaitos už elektrą būdavo „kosminės“, mėnesiui reikėdavo apie 30 tūkst. eurų. Pajamas baseinas gauna už lankytojų bilietus ir vykdomus sveikatinimo projektus.