Girdžiuose simboliškai paminėtos Birželio sukilimo 85-osios metinės

Birželio 23-ąją Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Tauragės apskrities skyrių nariai jurbarkiečiai paminėjo 85-ąsias Birželio sukilimo metines.

Girdžių kapinėse jie uždegė žvakes ir atidavė pagarbą prie Tremtinių kryžiaus ir prie 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Juozo Toliušio, kurio sūnus Juozas buvo Birželio sukilimo dalyvis, kapo.

Kaip papasakojo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys jurbarkietis Alvydas Stalgys, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Juozas Toliušis sovietų buvo įkalintas Tauragės kalėjime ir 1941 m. birželio 22 d. sukilėlių išlaisvintas. Jis įsitraukė į sukilimo dalyvių gretas, tačiau netrukus žuvo, palaidotas Tauragės kapinėse. Girdžiuose ilsisi jo tėvo ir brolio palaikai. Tėvas Juozas Toliušis buvo 1863–1864 metų sukilimo dalyvis. Brolis Zigmas Toliušis – teisininkas, advokatas, keleto Lietuvos seimų narys, užėmė įvairias aukštas pareigas, vadovavo Advokatų tarybai, buvo tiek antisovietinio, tiek antinacistinio pogrindžio veikėjas.

1941 merų birželio sukilimas, pasak A. Stalgio, nors apie jį yra visokių nuomonių, nebuvo „visiškai beprasmis reikalas“ – jo pasekmės yra svarbios mūsų krašto istorijai. Sukilėlių veiksmai, jų paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija parodė pasauliui, kad 1940 metų sovietų okupacija buvo prieš lietuvių tautos valią. Taip pat buvo pareikšta, kad Lietuva nesitapatina su fašistine Vokietija ir trokšta savo valstybės. Sukilėliai išlaisvino šimtus sovietų įkalintų politinių kalinių, Lietuvos šviesuolių, tarp jų – brolius Zigmą ir Juozą Toliušius.

„Nors niekur apie tai neskaičiau, yra dar viena, mano asmeninė, išvada – vokiečių sukilimo nuslopinimas buvo viena iš priežasčių, kodėl hitlerininkams Lietuvoje nepavyko suformuoti SS legiono. Taip buvo išsaugota šimtai, o gal ir tūkstančiai mūsų tautiečių gyvybių“, – kalbėjo A. Stalgys.

Pasak Kariuomenės rezervo karių asociacijos generalinio sekretoriaus Arturo Gailiaus, nors Birželio sukilimu tauta aiškiai parodė, kad 1940-ųjų metų „brolybės paktai“ buvo eilinis tėvynės pardavimas, kur „sužaidė politikai“, o ne tautos valia, šią temą iki šiol vis bandoma nutylėti. „Pats sukilimas dar ilgai bus vertinamas labai kontraversiškai. Bet reikėtų turėti omenyje, kad tame sukilime dalyvavo žmonės, kurie savo praėjusius gyvenimo metus, vienerius metus, nematė daugiau nieko, kaip tik Tėvynės naikinimą, artimųjų žudymą, vežimą į tremtis, į lagerius ir taip toliau. Matė mūsų tautos, matė mūsų šalies, matė mūsų kariuomenės naikinimą tiesiogine to žodžio prasme. Tai galutiniame rezultate turime pripažinti, kad atsirado ir tokių, kurie peržengė visas netgi padorumo ir žmogiškumo ribas. Bet tikriausiai tokių atvejų būna kiekvienoje tautoje, kiekvienoje šalyje, ypač kalbant apie karus“, – kalbėjo A. Gailius, dėkodamas visiems, nepamiršusiems svarbios datos ir radusiems laiko atvykti į Girdžius.

Vėliau visi nuvyko prie Girdžių centre pernai atidengto kryžiaus „Mūsų atmintis – Laisvei“, kur taip pat uždegė trispalve juostele papuoštą žvakę.

1941 m. birželio sukilimo pradžia, kurio 85-ąsias metines minime, sutapo su SSRS–Vokietijos karo pradžia.

Birželio 23 d. rytą per Kauno radiją buvo perskaityta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis ir sugrotas Lietuvos himnas.

Per radiją paskelbus apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą, kovą pradėjo sukilėlių būriai, o pasipriešinimas besitraukiančiai SSRS kariuomenei išplito visoje Lietuvoje. Atkakliausios kovos vyko Kaune.

Sukilėliai saugojo viešąją tvarką, kovojo su besitraukiančiais sovietų daliniais.

Birželio sukilimas vyko prieš SSRS okupacinę valdžią ir jos besitraukiančią kariuomenę. Kartu jis buvo nukreiptas ir prieš nacistinės Vokietijos interesus: paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, sudaryta Laikinoji vyriausybė ir imtasi atkurti Lietuvos valdžios institucijas.

Vilniuje, Pabradėje ir Varėnoje sukilo ir lietuviai kariai, tarnavę SSRS kariuomenės Dvidešimt devintajame teritoriniame šaulių korpuse. Manoma, kad apie 5000 karių, pasitraukusių iš korpuso, jau birželio 24 d. ėmė rinktis Vilniuje.

Dauguma Birželio sukilimo partizanų būrių susikūrė tik prasidėjus SSRS–Vokietijos karui. Jų taktika priklausė nuo vietos sąlygų. Į antisovietinį pasipriešinimą jungėsi ir žmonės, nieko negirdėję apie Lietuvių aktyvistų frontą ar pogrindį.

Visoje Lietuvoje gyventojai kėlė tautines vėliavas ir jungėsi prie pasipriešinimo okupacinei valdžiai.

Sukilimu laikinai okupuotos Lietuvos piliečiai įrodė, kad gali kovoti dėl savo valstybingumo ir nepriklausomybės.

Parengta pagal vle.lt