Ginčai dėl Panemunių regioninio parko pokyčių: ūkininkai nerimauja, mišką ginantys laukia

Dalis ūkininkų priešinasi idėjai peržiūrėti Panemunių regioninio parko ribas, nes baiminasi, kad teritorija bus dvigubai plečiama, o juos prispaus ribojimai. Kol vieni gyventojai nerimauja, kiti džiaugiasi. Kelerius metus dėl Pakarklių miško išsaugojimo kovojanti bendruomenė tikisi, kad tai padės išsaugoti vaizdingą mišką, besidriekiantį unikaliose Nemuno apylinkėse. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovas pabrėžia, kad nerimą sukėlė komunikacijos klaida, o ūkininkai nebus nuskriausti.

Nemuno slėniais Panemunių regioninis parkas driekiasi per Kauno rajono, Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybes. Maždaug 10 hektarų teritorijoje saugomos ne tik gamtinės, bet ir istorinės vertybės – karų su kryžiuočiais laikus menantys piliakalniai. Šiuo metu peržiūrimos regioninio parko ribos ir gali būti įtrauktos naujos teritorijos. Tokią idėją kritiškai vertina Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, nerimaujantis, kad bus plečiamas ir gamtinis rezervatas, o vietos bendruomenės susidurs su apribojimais.

„Parkas daugiau nei dešimtmetį veikia, dalis ribojimų tikrai suprantami, dalis – ne. Sunkiai suvokiama gyventojams, kodėl teritorijoje, kuri yra gerokai nuo Nemuno, ribojamas užstatymo aukštis, pastatų spalva ir panašiai. Arba, pavyzdžiui, teritorijoje yra senos buvusio kolūkio dirbtuvės. Verslininkas nusprendė rekonstruoti betono blokelių cechą ir negali, nes yra ribojimai. Kai kūrėsi [regioninis parkas], niekas rizikų neįžvelgė ir prieštaravimų nebuvo, bet dabar nauja žinia, kad dar plės [sukėlė nerimą]“, – sakė jis.

Meras baiminasi, kad regioninis parkas išsiplės iki pat miesto pakraščio.

„Būsime įkaitai tų apsaugos režimų. Mes sakome, kad nesame prieš gamtą, situaciją puikiai žinome ir propaguojame gamtos apsaugą, kaip žalioji savivaldybė investuojame dešimtis milijonų į turizmo plėtrą, tačiau bet kokie nauji ribojimai, kurie stabdytų gyvenamųjų namų statybą, iškart daro rajoną nepatrauklų“, – sakė jis.

S. Mockevičiaus teigimu, jeigu regioninis parkas plėstųsi, tai atbaidytų ir investuotojus, ir tuos gyventojus, kurie svarsto į Jurbarko apylinkes sugrįžti iš užsienio.

„Matome, kad mūsų išeiviai norėtų grįžti į rajonus ir juose statyti namus patys ar pirkti jau pastatytus, bet yra aiški rizika. Mes kviečiame grįžti į Lietuvą, važinėjame po susitikimus su diaspora, o Lietuvoje plečiam gamtos rezervatus ir didinam reikalavimus – disbalansas pasidaro“, – LRT.lt teigė meras.

Anot jo, ypač jautriai žinią priėmė ūkininkų bendruomenė. „Mums sako, kad palaukim, žiūrėsim, bet mes puikiai žinome, kad jeigu pirmame etape leisi „važiuoti“ laisvai, tai po to nebesustabdysi tos plėtros“, – apibendrino jis.

Ūkininkai kritikuoja

Šakių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Duoba LRT.lt pasakojo, kad bendruomenei nerimą kelią galimi ribojimai. Be to, anot pašnekovo, nėra aišku, o kokią naudą regioninis parkas duotų gyventojams: „Vištyčių regioninis parkas neduoda vietiniams gyventojams jokios naudos, visi tai vertina per suvaržymų prizmę. Apribojimai sunkina gyventojų kasdienybę.“

Pašnekovas pabrėžia, kad rajone ūkininkai verčiasi skirtingomis veiklomis, vieni užsiima gyvulininkyste, kiti miškininkyste ir panašiai, tad baimės – skirtingos.

„Apsibrėžta tirti galimo parko teritorijos ribas, kurios yra 2,6 karto didesnės už esamą regioninį parką, tai įsivaizduokite, kiek ūkių, kiek žmonių tai galėtų paliesti“, – kalbėjo jis.

Tikisi, kad padės išsaugoti mišką

Ne visi Nemuno apylinkių gyventojai žinią apie pokyčius regioniniame parke vertina neigiamai. Kauno rajone šalia Vilkijos susibūrusi Pakarklės miško bendruomenė labai tikisi, kad teritorija, dėl kurios išsaugojimo jie daug metų kovoja, o dabar mina ir teismų slenksčius, bus įtraukta į regioninį parką.

Išgirdę apie verslininkų planus vaizdingame Pakarklės miške įkurti naują žvyro karjerą ir iškirsti apie 100 hektarų miško plotą, susibūrę gyventojai stojo į kovą, besitęsiančią kelerius metus.

„Regioninio parko statusas būtų lyg dar vienas papildomas saugiklis, nes Panemunių regioninio parko tikslai yra kraštovaizdžio, gamtinių landšaftinių ir istorinių vertybių apsauga. Teritorijai, kurią mes bandome apsaugoti, tai labai tiktų“, – LRT.lt pasakojo Pakarklės miško bendruomenės vadovas Adolfas Paleckis.

Sunerimusius ramina

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Saulius Navlickas pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasirodęs Panemunių parko žemėlapis su planuojamomis ir esamomis ribomis bendruomenes suklaidino. Tai, pripažįsta jis, buvo komunikacijos klaida, įnešusi nerimo, o pokyčių regioniniame parke jis nevadina plėtra.

„Žmonės, pamatę žodį „planuojama“, pagalvojo, kad tokios ir bus regioninio parko ribos. Ne, tai yra tik analizuojamos teritorijos riba, kurioje atliekama analizė, vertinamos gamtinės, nekilnojamojo turto ar kitos vertybės. Tik išnagrinėjus situaciją bus priimti sprendimai, kur galima išplėsti, o kur galbūt kaip tik sumažinti regioninio parko ribas“, – kalbėjo pašnekovas.

Tikimasi, kad aiškesnės regioninio parko ribos paaiškės pavasarį, o šiuo metu kalbamasi su gyventojais ir savivaldybėmis. S. Navlickas sakė, kad gyventojų nuotaikos skirtingos, yra kategoriškai nepritariančių ūkininkų, tačiau yra ir žvelgiančių palankiai: „Suprantu, žmonės nuogąstauja, kas dabar bus. Tie, kurie nėra susidūrę su saugomų teritorijų sistema, turbūt galvoja, kad visur bus vos ne rezervatas. Noriu pabrėžti, kad visi valstybiniai parkai yra kompleksinės saugomos teritorijos, kurios susideda iš įvairių zonų, kuriose nustatomi skirtingi veiklų pobūdžiai, veiklos. Tikrai tai nėra rezervatai, kuriuose viskas draudžiama. Panemunių regioniniame parke yra vienas gamtinis rezervatas, jo plotas yra 71,3 hektaro. Jeigu jo plotas ir didės, tai tik valstybiniuose miškuose ir privačios žemės tikrai nelies“.

LRT.lt pašnekovas taip pat pabrėžia, kad naujų ribojimų nebus, o regioninio parko teritoriją įtraukti dirbamų laukų neplanuojama.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai – ariama žemė gamtiniu požiūriu yra nevertinga, biologinės įvairovės jose tikrai nėra, todėl jos bus apeinamos. Ir dabartinio regioninio parko teritorijoje yra ariamų žemių, bet stengiamasi, kad jų nebūtų. Kartais gali būti nedidelis ruoželis ariamas, įsiterpęs tarp kažkokių vertybių. Tokiu atveju jo arti niekas nedraustų, ūkininkas ir toliau galėtų vykdyti savo veiklą. Kai kas nuogąstauja, kad bus tręšimo apribojimų, tai ne – jie čia tokie pat, kaip ir visoje Lietuvoje“, – teigė jis.

S. Navlickas pabrėžė, kad užliejamose Nemuno pievose ribojimai taikomi ir dabar, nes tai plotai, priskiriami prie natūralių pievų ir ganyklų. Čia draudžiama žemę arti ar tręšti, o naujų reikalavimų nebus.

„Regioninis parkas suteikia ūkininkams galimybių gauti išmokas už tokiose teritorijose taikomus apribojimus. Jeigu būtų laikomasi apsauginių apribojimų, pavyzdžiui, vadinamojo vėlyvojo šienavimo, tai ūkininkai gali pretenduoti į išmokas, jų patiriamos išlaidos gali būti kompensuojamos“, – aiškino Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas.

LRT.lt taip pat kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, prašydama situaciją pakomentuoti. Tarnyba pasidalijo anksčiau išplatintu pranešimu spaudai, kuriame rašoma, kad Panemunių regioninio parko specialieji planai buvo patvirtinti 2009–2010 m., tačiau per penkiolika metų situacija pasikeitė: natūraliai pakito gamtinė aplinka (vienos buveinės atsikūrė, kitų būklė pablogėjo), pakito Nemuno slėnio kraštovaizdis, demografinė situacija (kai kur sumažėjo gyventojų), ūkininkavimo (žemės ir miškų ūkio) pobūdis ir intensyvumas, atsirado naujų veiklų, padidėjo rekreaciniai žmonių poreikiai – Panemunių regioninis parkas tapo populiaresnis lankymui, turizmui.

Tad natūralu, rašoma pranešime, kad reikia peržiūrėti esamus planavimo dokumentus, pasiūlyti naujas apsaugos ir tvarkymo priemones, veiklos plėtros galimybes.