Gimnazijos stadionas ir bendrabutis sulaukė politikų dėmesio

Birželio 18 dieną savivaldybės tarybos nariai, rajono vadovai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai mero buvo pakviesti į neįprastą ekskursiją – apžiūrėti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos stadioną ir bendrabučio patalpas, kad pamatytų realią šių objektų būklę. Tokios apžiūros reikėjo, siekiant apsispręsti, kokius darbus ir kaip reikėtų atlikti, kokias lėšas planuoti.

Greitu žingsniu apėję stadiono bėgimo takelius, politikai ir savivaldybės darbuotojai ilgėliau užsibuvo bendrabučio pastate, kurio apžiūrą pradėjo nuo pirmajame aukšte įsikūrusios gimnazijos valgyklos ir virtuvės ir baigė trečiame aukšte esančio bendrabučio kambariuose. Maždaug valandą trukusioje apžiūroje juos lydėjo gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė ir pavaduotoja ūkio reikalams Giedrė Klimaitienė.

Susitikimas įvyko po to, kai tarybos nariai klausimą apie šių gimnazijos objektų būklę iškėlė tarybos komitetuose. Ekskursijoje dalyvavo apie pusę tarybos narių: didžioji dalis opozicijos, mažiau valdančiosios daugumos atstovų. Gimnazijoje politikai neužsibuvo, nes išskubėjo į savivaldybės mažąją salę spręsti Jurbarko krašto muziejaus ir V. Grybo memorialinio muziejaus vadovų konflikto.

Švaru, bet nusidėvėję

Politikai pirmiausia atkreipė dėmesį, kad sporto aikštyno bėgimo tako danga vietomis nusidėvėjusi, suplyšusi, o arčiau autobusų stoties – šalia augančių medžių šaknų stipriai išvagota, iškilnota, tad nesaugi bėgti. Po bendrabučio pastatą pasivaikščiojusių politikų ir administracijos atstovų reakcijos buvo įvairios. Kai kurie jautėsi tarsi sugrįžę į praeitį ar atsidūrę erdvėje, kur sustojęs laikas. Nors visur švaru ir tvarkinga, seni baldai, apdaila, pigiausias parketas, rodos, sugrąžino į sovietinius laikus. Toks įspūdis ypač sustiprėjo apžiūrėjus bendrabučio sanitarinius mazgus. Juokauta, kad dabartiniai vaikai išsigąstų į kai kuriuos tualetus užsukę. Tiesa, kai kurie tikino nieko blogo nematantys – galima ir tokiomis sąlygomis gyventi: saugu, švaru, tvarkinga, yra lova, tualetas. Tikino, patys tokiomis sąlygomis jaunystėje gyvenę, o dabartinis jaunimas esąs per daug išlepęs.

Diskutuos, ką daryti

„Apžiūrėjote sporto aikštyną, bendrabučio pastatą. Kas toliau?” – po ekskursijos pasiteiravome mero Skirmanto Mockevičiaus. „Toliau bus diskusijos. Tarsimės“, – sakė jis. Tarybos nariai turės apsispręsti, kaip ir ką tvarkyti šiuose objektuose. Pinigų tokiems darbams tektų ieškoti rajono biudžete, nes kitų šaltinių, bent kol kas, nėra. Susitikime teigta, kad vienas iš svarstytinų variantų būtų šį pastatą, nepažeidžiant gimnazijos ir meno mokyklos interesų, paversti savotišku municipaliniu bendrabučiu, kuriame, ypač vasaromis, galėtų apsigyventi, pavyzdžiui, įvairių sporto programų dalyviai. Pabrėžta, kad kol kas joks sprendimas nepriimtas – tarybos nariai diskutuos ir tarsis.

Kai kurių tarybos narių skaičiavimais, norint atnaujinti bendrabučio patalpas, vamzdynus, san. mazgus, baldus, milijono eurų gali ir neužtekti.

Beje, pastate įsikūręs ne tik 42 vietų bendrabutis, bet ir rusų kalbos klasės, kai kuriais kabinetais ir pagalbinėmis patalpomis naudojasi ir Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojai ir mokiniai. Kai kurios patalpos naudojamos ir kaip gimnazijos sandėliai. Yra ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams kabinetas. Bendrabutyje gyvena ir šios gimnazijos mokiniai – šiuo metu viena būsima dvyliktokė iš Šimkaičių seniūnijos, bet, pasak gimnazijos vadovės, planuoja apsigyventi ir dar du mokiniai iš tos pačios Šimkaičių seniūnijos.

Prieglobstis nuo karo

Pastatas, kuriame esant reikalui galima apsistoti, reikalingas. Priminsime, kad gimnazijos bendrabučio patalpose kurį laiką glaudėsi ir Ukrainos karo pabėgėliai, tiesa, jau metai, kaip jų ten nebėra. Ukrainiečiai kambarius paliko tvarkingus ir net jaukesnius nei buvo, nes kai kurių kambarių sienas puošia pačių nupieštos dekoracijos. Metus viename kambaryje gyveno ir studentas iš JAV, dirbęs gimnazijos anglų kalbos mokytojo padėjėju, šiuo metu jau išvykęs namo. Beje, šis kambarys atrodo geriausiai, nes dar iki studento vizito buvo atnaujintas.

Pastato patalpos naudojamos ir vasaros metu. V. Greičiūtė informavo tarybos narius, kad čia planuoja rinktis ukrainiečiai vaikai – į gimnaziją su prašymu juos priimti ir leisti vykdyti veiklas kreipėsi evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys.

Darbas Nr. 1

Nors bendrabučio patalpas reikia atnaujinti, pasak gimnazijos vadovės, nieko nelaukiant reikia tvarkyti sporto aikštyną, kuris neatitinka higienos normų reikalavimų. Direktorės nuomone, tikslinga būtų rekonstruoti visą bėgimo taką, tačiau tam reikėtų iškirsti medžius, kurių šaknys iškilnoja dangą, o to padaryti neleis savivaldybės Želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija. Jos nariai jau buvo atvažiavę, apžiūrėjo medžius ir nusprendė neleisti jų kirsti.

Dar reikėtų atnaujinti krepšinio aikštelę arba perkelti kitur, arčiau bendrabučio. Pasak direktorės, gimnazija buvo parengusi paraišką stadionui tvarkyti, kurią kelerius metus teikė Sporto rėmimo fondui, bet finansavimo negavo. Prieš 3 metus buvo sudaryta preliminari darbų sąmata, pagal kurią visai rekonstrukcijai su tvora aplink visą aikštyną reikalinga apie 0,5 mln. Eur, tačiau pabrangus statybos darbams dabar jie gali kainuoti ir iki 1 mln. Eur.

Remonto darbai

Vis dėlto gimnazijos administracija rankų sudėjusi nesėdi – patys savivaldybės biudžeto ir rėmėjų lėšomis gražina mokyklos erdves. Rėmėjų lėšomis suremontuoti laiptai į valgyklą, sudėtos naujos durys. Biudžeto lėšomis bus atnaujintos abi pagrindinio gimnazijos pastato laiptinės nuo rūsio iki ketvirto aukšto. Pasak direktorės, šie remonto darbai prasidės jau netrukus. Remonto darbai vyksta ir bendrabutyje–- įrengiamas įėjimas į valgyklą žmonėms su negalia.