Džiuginantis nulis – pernai rajone žuvusiųjų gaisruose nebuvo

Ugniagesių gelbėtojų statistika retai kada kelia džiaugsmą – už joje skelbiamų skaičių slepiasi gaisrai, nelaimės, sužalojimai, netgi mirtys. Vis dėlto kai kuo pasidžiaugti galima. Nors gaisrų nemažėja, pernai žuvusiųjų juose skaičius Lietuvoje buvo mažiausias per septynerius metus, o Jurbarko rajone dvejus metus iš eilės gaisruose nežuvo nė vienas žmogus.

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2025 metais rajone kilo 63 gaisrai ir atlikta 112 gelbėjimo darbų. Praėjusiais metais daugiausiai gaisrų kilo Jurbarko mieste, Jurbarkų ir Seredžiaus seniūnijose. Daugiausiai degė pievos, sausa žolė (17 gaisrų), gyvenamieji namai (14), ūkiniai pastatai (8), lyginant su 2024 metais, padaugėjo degusių automobilių: 2024 m. degė 5, 2025 m. – 7. Didžiausias gaisrų skaičius rajone fiksuotas kovo ir balandžio mėnesiais – atitinkamai 11 ir 9. Dažniausios gaisrų priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi (14 atvejų), netvarkingos krosnys ar  dūmtraukiai (10), žolės ar ražienų deginimas (9).

Peržiūrėjus gelbėjimo darbus, Jurbarko PGT 2025 metų statistikoje dominuoja techninė pagalba (31 atvejis), pagalba specialiosioms tarnyboms (26), darbai transporto avarijose (14). 15 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko atidaryti duris ir padėti patekti į patalpas.

Žuvusių gaisruose – nulis

Jurbarko rajone žūčių gaisruose pavyko išvengti ne tik 2025, bet ir 2024 metais, kas ypač džiugina Jurbarko PGT viršininką Tomą Statkų. „Kad pavyko išvengti žmonių netekčių gaisruose, tuo labai džiaugiamės, tačiau kartais, kad ir kiek besistengiame, ne viskas priklauso nuo mūsų. Mes stengiamės nuolat, tačiau statistika rodo, kad kartais gyvenimas sudėlioja viską ne taip, kaip norisi. Iššūkis – kad niekas nežūtų gaisruose! Tai pagrindinis mūsų tikslas, tačiau ne viskas priklauso nuo mūsų, bet ir nuo pačių gyventojų, netgi ir nuo techninių dalykų, procesų“, – sakė jis „Mūsų laikui“.

Žuvusiųjų mažėja ir Lietuvoje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus, toks pat rodiklis fiksuotas tik 2019 m. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų 2 vaikus. Palyginimui, 2024 m. šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės.

Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją: prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 24 tūkst. gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių. Tarnybos vizija iki 2030 metų – ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose. 2025 m. užfiksuoti 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (2024 m. – 8). Didžiausias žūčių  gaisruose skaičius ir toliau fiksuojamas miesteliuose bei kaimo vietovėse – čia praėjusiais metais žuvo 46 žmonės, miestuose – 24. 2025 m. 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 10 – Panevėžio apskrityje,  po 8 – Kauno ir Alytaus apskrityse, 7 – Šiaulių apskrityje, 6 – Klaipėdos apskrityje, 5 – Utenos apskrityje, 2 – Marijampolės apskrityje, 1 – Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.

Vyrų žūsta daugiau

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 21 moteris, keturių asmenų tapatybė liko nenustatyta. 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkst. gelbėjimo darbų. Jų metu išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 vaikus.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai 5157 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 4994 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 154 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 40 žuvusiųjų, 622 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likvidavo cheminius incidentus, 71 kartą rinko gyvsidabrį ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai 379 kartus teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 1 nepilnametį. 2024 m. iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių, t. y. pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

„Mūsų laiko“, PAGD inf.