Detektyvas Smalininkuose: kas kalti – vilkai ar šunys?

Savaitgalį, sausio 31 ir vasario 1 dienomis, smalininkiečiai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis informacija apie pačiame mieste namų valdoje sudraskytą šunį. Šuns šeimininkė rašė, kad jį sudraskė dešimties šunų gauja. Beveik tuo pat metu,  socialiniuose tinkluose pasklido nuotrauka (ji atsiųsta ir „Mūsų laiko“ redakcijai), kurioje matyti užšalusios upės ledu bėgantys penki į vilkus panašūs gyvūnai. „Mūsų laikui“ nuotrauką atsiuntusi moteris rašė, kad vilkai po Smalininkus lakstantys nuo vakar (t. y. šeštadienio) vakaro ir papjovę šunį.

Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, pirmadienio rytą pamatęs ledu bėgančių gyvūnų nuotrauką, nė kiek nesuabejojo, kad tai vilkai, ir labai susirūpino, prisiminęs, kaip pernai vilkai pjovė šunis kitapus Nemuno, Šakių rajone esančiuose Pervazninkuose. Kad nuotraukoje užfiksuoti vilkai, patvirtino ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Tiesa, kur ir kada daryta nuotrauka, pasirodė nevisiškai aišku. Ją „Mūsų laikui“ atsiuntusi moteris nurodė gavusi iš kito žmogaus, o seniūnui sakė, kad fotografavęs jos nepilnametis sūnus.

Seniūnui teko imtis detektyvo vaidmens ir aiškintis, kas kaltas dėl žuvusio šunelio. Nors išsigandusių ledu bėgančių vilkų vaizdo buvo nemažai, panašu, kad pilkiai šiuo atveju tikrai niekuo dėti.

Pasak R. Almino, ne kartą laisvai po Smalininkus laksčiusių šunų šeimininkai yra žinomi. Tai netolimame Palėkių kaime gyvenantys žmonės, laikantys gal 6 šunis, tačiau tinkamai jais nesirūpinantys. Jie dėl gyvūnų nepriežiūros esantys ne kartą įspėti, o neseniai jiems skirta 120 eurų administracinė bauda. Kad gyvūnai pavojingi, patvirtina tai, jog prieš kurį laiką šie šunys, pasak seniūno, yra sudraskę stirną, tad šeimininkams gresia nemažos išlaidos, jei teks atlyginti gamtai padarytą žalą.

Žuvusio šuns šeimininkė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad augintinio neteko sausio 31-osios vakare, apie 21 val. Pasak jos, įprastai apie 21–22 val. šuo būdavo įleidžiamas į patalpą, kur praleisdavo naktį. Tačiau tą vakarą namo grįžę šeimininkai to padaryti nespėjo – į kiemą įbėgusi palaidų šunų gauja užpuolė jų augintinį, vidutinio dydžio neveislinį šunį, ir žaibiškai jį sudraskė. „Spėjome tik pamatyti šunų būrį“, – sakė šeimininkė.

Įrodyti, kas kaltas dėl šuns žūties, padės ir prie smalininkiečių namų įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo nubėgančius šunis. Pasak žuvusio šunelio šeimininkės, jie jau kreipėsi į policiją, kuriai ir perduos vaizdo įrašus. Slampinėjančius palaidus šunis tą vakarą užfiksavo ir kitų smalininkiečių kiemuose įrengtos vaizdo kameros. „Tai čia tie šeštadienio „vilkai“, – ironizavo kita Smalininkų gyventoja, atsiuntusi vaizdo įrašus, kuriuose matyti namo kieme ir gatvėje lakstantys šunys.

Beje, anot seniūno, palaidų šunų šeimininkas pripažino, kad kalti gali būti jo augintiniai.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis nustato atsakomybę už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą:

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Pakartotinai padaryti administraciniai nusižengimai užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

Už šiuos nusižengimus gali būti skiriama ir papildoma nuobauda –  gyvūnų konfiskavimas.

Plačiau skaitykite laikraštyje „Mūsų laikas“.