Sistema įkaitusi iki raudonumo – ligoninei trūksta gydytojų

Atrodo, kad sveikatos priežiūros įstaigos rajone veikia sklandžiai ir jose viskas puiku, kol nesusergi. Bet kai prireikia specialisto pagalbos, tenka apsišarvuoti begaline kantrybe arba jos ieškoti kitur. Tuo tarpu VšĮ Jurbarko ligoninės vadovė teigia, kad problema žinoma, tačiau jos išspręsti nepavyksta – specialistų trūksta visoje šalyje.

Į „Mūsų laiko“ redakciją kreipėsi skaitytoja, papasakojusi kaip bandė patekti pas traumatologą VšĮ Jurbarko ligoninėje, nes sutino ir pradėjo skaudėti koja. Pasak jos, sunkumai prasidėjo jau registruojantis – gauti taloną vizitui pasirodė neįmanoma misija. „Kiek nueidavau į svetainę e.sveikata.lt, tiek nebūdavo laisvų vietų“, – pasakojo ji. Maždaug po dviejų mėnesių pavyko – gavo taloną 11.15 val. Atvykusi nustebo, nes prie traumatologo kabineto laukė apie 20 žmonių. „Atsisėdau ir kantriai laukiau. Laikas nuo laiko iš kabineto pasirodanti slaugytoja vis kartojo: „Laukite, kantrybės, visus priimsime“, – prisiminė skaitytoja. Maždaug po pusantros valandos ją nusiuntė pasidaryti rentgeno nuotrauką. „Padariusi nuotrauką grįžau prie kabineto durų ir supratau, kad dar teks laukti. Pasakiau slaugytojai, kad man reikia į darbą. Ji atsakė: „Važiuokite ir atvažiuokite po 17 val.“ Taip ir padariau – grįžau 17.30 val., tačiau eilė buvo tokia pati. Gydytoja dirbo iki 18 val., o slaugytoja vis ramino: „Kantrybės, visus priimsime...“ Mane priėmė 18 valandą. Išėjau, palikdama vis dar dirbančią gydytoją ir ilgą pacientų eilę, nors ant durų nurodytas gydytojos darbo laikas iki 18 val. Stebėjausi, kad atvykusi antrą kartą radau vis dar sėdinčią moterį, kurią buvau palikusi prie kabineto durų 13 valandą. Ji laukė jau penkias valandas“, –  pasakojo moteris. Ji užtikrino, neturinti jokių priekaištų nei gydytojai, nei slaugytojai. Ir prie durų susėdę pacientai tą dieną buvo nusiteikę geranoriškai – kalbėjosi, juokavo ir net svarstė galimybę  koridoriuje surengti parolimpines varžybas. Ir visi sutartinai gailėjo gydytojos bei slaugytojos – tokį krūvį pakelti gali ne kiekvienas. Baiminosi, kad geros specialistės gali pereiti į kitas darbovietes, kur geresnės darbo sąlygos. Skaitytoja tvirtina, girdėjusi, kad tą dieną gydytoja nuo 8 val. ryto. dirbo iki 20 val., t. y. 12 valandų per dieną ir priėmė per pusšimtį pacientų.

Dirba tik du traumatologai

Nors Jurbarko ligoninės interneto svetainėje buvo nurodyta, kad Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriuje dirba trys gydytojai ortopedai traumatologai, „Mūsų laiko“ redakcijos žiniomis, jie yra tik du –  Arijana Belskienė ir Matas Nenartėnas, o Tomas Miliukas jau senokai toje įstaigoje nedirba. Informacija pasitvirtino. „Gydytojas Tomas Miliukas dėl asmeninių priežasčių iš viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės išėjo 2025 m. gruodžio mėn. Atnaujinant duomenis įstaigos interneto svetainėje dėl techninės klaidos buvo likusi informacija apie gydytojo Tomo Miliuko darbą stacionare. Nustatytą klaidą ištaisėme“, – „Mūsų laikui“ paaiškino Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė.

 Krūvis labai didelis

Ligoninės vadovei situacija žinoma. „Šiuo metu gydytojų ortopedų traumatologų darbo krūvis yra labai didelis. Suprantame pacientų nepasitenkinimą dėl laukimo laiko ir vertiname gydytojų pastangas priimti kuo daugiau pacientų bei užtikrinti reikiamos pagalbos suteikimą. Pacientų srautai kiekvieną dieną skiriasi, todėl pasitaiko dienų, kai konsultacijų skaičius būna itin didelis. Tokiais atvejais gydytojai deda maksimalias pastangas, kad pacientai būtų priimti ir jiems būtų suteikta būtinoji ar reikalinga sveikatos priežiūros pagalba“, –  sakė R. Lukšienė, pridurdama, kad gydytojų atostogų, laikino nedarbingumo ar kitų aplinkybių atvejais darbo organizavimas tampa dar sudėtingesnis.

Ieško, bet neranda

R. Lukšienė užtikrino, kad ligoninė nuolat ieško gydytojų specialistų, tarp jų ir gydytojo ortopedo traumatologo, galinčio dirbti tiek ambulatorinėje grandyje, tiek stacionare. „Apskritai, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra plačiai aptariama viena didžiausių nacionalinio masto problemų, todėl visos gydymo įstaigos, įskaitant Jurbarko ligoninę, susiduria su objektyviais iššūkiais pritraukiant reikalingus specialistus, ypač norinčius dirbti rajone“, – sakė ji. Pasak vyr. gydytojos, informacija apie darbo pasiūlymus skelbiama specialistų grupėse socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, dalyvaujama specialistų pritraukimo renginiuose, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis ir kitomis švietimo įstaigomis. 2025 m. buvo įdarbinę naują gydytoją ortopedą traumatologą, tačiau šis specialistas 2025 m. pabaigoje išėjo iš darbo, gavęs pasiūlymą dirbti specializuotoje srityje kitoje gydymo įstaigoje. „Sutinkame, kad papildomo specialisto pritraukimas neabejotinai padėtų mažinti gydytojų darbo krūvį ir trumpinti pacientų laukimo laiką, todėl šiam klausimui ir toliau skiriame reikšmingą dėmesį“, – tvirtino ligoninės vadovė.

Specialistų trūksta

Kaip paaiškėjo, Jurbarko ligoninei reikia ne tik ortopedo traumatologo. „Šiuo metu įstaiga galėtų įdarbinti chirurgą, ortopedą traumatologą, kardiologą, dermatovenerologą, vidaus ligų, skubiosios medicinos, medicinos gydytojus, kineziterapeutą, bendrosios praktikos slaugytojus, klinikinį logopedą, medicinos psichologą“, – poreikį  vardijo įstaigos vadovė.

Atkreipsime dėmesį, kad naujausioje metinėje ataskaitoje pati VšĮ Jurbarko ligoninė ir jos veiklą prižiūrinti Stebėtojų taryba įvardija kelis esminius iššūkius, tarp kurių – darbuotojų kaita. Nors ligoninėje dirba per 300 darbuotojų (331), ataskaitos analizėje fiksuojamas reikšmingas darbuotojų kaitos rodiklis. Konstatuojama, kad medicinos personalo migracija ir specialistų trūkumas išlieka nuolatiniu regioninės ligoninės iššūkiu, verčiančiu dalį medikų dirbti antraeilėse pareigose.

 Trys kardiologai nepilnu krūviu

Gyventojai skundžiasi, kad didžiulės eilės yra ir pas kitus specialistus. „Mūsų laiko“ feisbuko paskyroje klausėme, kokių gydytojų trūksta Jurbarko gydymo įstaigose. Tarp dažniausiai minimų – kardiologas, dermatologas, traumatologas, endokrinologas.

Paklausus R. Lukšienės, kas daroma pakeisti situacijai, ji pasidžiaugė, kad 2026 m. pavyko įdarbinti gydytoją kardiologą, kuris pacientus konsultuoja keletą kartų per mėnesį. „Šiuo metu Jurbarko ligoninėje dirba trys gydytojai kardiologai, tačiau visi jie dirba nepilnu darbo krūviu. Atsižvelgiant į esamus žmogiškuosius išteklius, negalime užtikrinti tokio paslaugų prieinamumo, kuris pilnai atitiktų pacientų lūkesčius“, – sakė ji.

Atitinka reikalavimus

Pasak R. Lukšienės, aplinkiniuose rajonuose gydytojų specialistų paslaugų prieinamumas yra panašus. „Dažniausiai pas specialistus pacientai patenka per keturis mėnesius, ir šis procesas atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus. Pacientų vizitui pas gydytojus laukimo eilės sudaromos tik kai kurių specialybių gydytojų konsultacijoms“, – sakė ji. Įstaigos vadovė  atkreipia dėmesį, kad Jurbarko ligoninėje konsultuojami ir gydomi pacientai iš įvairių Lietuvos regionų, nes pacientai gali pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. „Tai taip pat iš dalies lemia Jurbarko rajono pacientams ilgesnes laukimo pas gydytojus specialistus trukmes ir mažesnį prieinamumą“, – paaiškino ji.

Iššūkių daugės

Pasiteiravome ligoninės vadovės, ar nereikėtų stiprinti skyrių ir pasitelkti specialistų, reikalingų senstančiai rajono visuomenei, nes čia pagyvenusių žmonių yra daugiau nei jaunų ir sąlyginai sveikų. „Atsižvelgiant į rajono gyventojų poreikius ir visuomenėje didėjančią sergamumo daugeliu lėtinių ligų (poliligotumo) tendenciją, Jurbarko ligoninės prioritetas išlieka specialistų komandos stiprinimas ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gyventojams gerinimas“, – kiek aptakiai atsakė R. Lukšienė.

Atkreipsime dėmesį, kad Jurbarko rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, didžiausias gyventojų mirtingumas fiksuojamas dėl kraujotakos sistemos (širdies ir kraujagyslių) ligų. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro analizė patvirtina, kad Jurbarko krašto gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (ypač išeminės širdies ligos) vis dar „dega raudonai“ ir viršija Lietuvos vidurkį. Naujausi visuomenės sveikatos tyrimai ir stebėsenos ataskaitos rodo, kad rajone išlieka didelis sergamumas lėtinėmis bei psichikos ligomis, tačiau fiksuojama pažanga valdant ūmias būkles, tokias kaip insultai.