Realybė

Vienas Lietuviška žodžio laisvė – korupcijos narve, arba už ramybę reikia susimokėti Kas sieja Meksiką, Filipinus, Bulgariją ir Lietuvą? Šios šalys pasaulyje garsėja labiausiai korumpuota žiniasklaida. Tai savaitgalį paskelbė didžiausias ir įtakingiausias Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, didesniu nei 250 tūkst. tiražu leidžiamas nuo 1860 metų. Kitas Žiniasklaida Lietuvoje – pusiau legalus reketas? Būtent taip dar prieš ketverius metus Lietuvos žiniasklaidą įvardijo Amerikos diplomatai. Nieko nauja. Tai buvo žinoma jau seniai, viešai neminint leidinių pavadinimų ir žurnalistų pavardžių. Visi – ir prokurorai, ir verslininkai, ir ministrai, jau nekalbant apie paprastus piliečius, – žinojo, kuo pasipriešinimas tam tikro leidinio „pageidavimui“ gali pasibaigti. Ogi užsakomojo purvo srautu ir pareigų ar verslo bei pasitikėjimo praradimu. Civilizuotose valstybėse žiniasklaida atlieka ketvirtosios valdžios funkciją. Deja, Lietuvoje perėjimas iš totalitarizmo į demokratiją informacijos sklaidos srityje kol kas vyko tik labai sąlyginai, o susikūrusios žiniasklaidos monopolijos ėmė siekti pelno bet kokia kaina. Kaip natūralioms monopolijoms nerūpi vartotojų interesai, taip žiniasklaidos monopolijoms nerūpi kokybiška ir neiškraipyta informacija. Ją pakeitė tik ta, kuri neša pelną. Kas gali pakeisti tokią padėtį? Politikai? Nemažai jų tyli kaip pelės: minimos redakcijos apie juos turi prisirinkusios pakankamai kompromituojančių faktų. O gal visuomenė?..