Pasakų herojė Sigutė gyvena Vencloviškių kaime

mano mama gime Kaniuku kaime,nors ji jau mirusi,bet kai paskaitau apie si krasta,tai sirdis suspurda,nes esu girdejusi mamos grazius pasakojimus ir apie Stulus ir kitus gyventojus.Sekmes jums mielieji saugokit savo kaima ir jo istorija.Noreciau kada atvaziuoti,nes gyvenu Siauliuoes,bet nezinau ,kas priimtu.

O kaip Štulo Edmo sodyba? Puošia savo rankom padarytais daiktais, suolais, o nepirktais. o ir gėlės iš tolo matosi.

Na taip, būtų smagu skaityti jai tai būtų visa tiesa. labai jau daug nutylėta, nepapasakota, gražiai nudailyta.Kažkaip tik į svetimą daržą žiūrima, kad pinigų turi tai jau oi oi, yra kas dirba kur kas daugiau, bet vos valioja namų skyles apsilopyti... Taip atgimė sodyba per kelis mėnesius, namo taip apdirbto, perdengtu stogu tikrai nėra. Tik pas močiute niekad nemačiau anūkių ar marčių. Vienas anūkėlis prižiūrėjo sodybėlę, ir gėlės žydėjo. Visi kaimynai papasakotų, bet deja visi po žemele. pastebėjau, kad įvertinami tie, kurie daugiau pinigų įdeda, o ne tie kurie ištikrųjų stengiasi,dirba, kuria iš paprastų dalykų, žolę šienauja dalgiu, nes apie žoliapjovę gali tik pasvajoti... rekomenduoju aplankyti Tolvaišų sodybą, ten visada būdavo gražiausia sodyba, kurią pastebėdavo tik vietiniai gyventojai užėją paprašyti pagalbos...

Neparašiau, kad puikiai pažįstu Vencloviškių kaimo gyventojus ir žinau ką kalbu, rašau. Žmonės ten išties labai geri ir mažiau, daugiau - visi.

Sveiki, perskaičius visą straipsnį laikraštyje likau pakraupusi. Taip, smagu, kad yra minimi man labai artimi Vencloviškiai, minima Sigutė, tačiau apie kokį žmogiškumą ir pagarbą ji gali kalbėti... Jos pačios žodžiais buvo nužemintas kaimas... žmonės... ir iškelta asmenybė - AŠ devyndarbė. Ar čia žmogiškumas, pagarba? Pasirodė kokia yra išties. Smuko mano akyse ši moterėlė. Negalima, šitaip, tikrai ne. Nes taip kalba moteris nedirbanti valdiško darbo... O aplink pilna nuostabių sodybų, išpuosialėtų savomis rankomis ir žmonės toliau sau sukasi savam ritme (darbas per dvi darbovietes (kol gyvavo Vytėnų mokykla), namai, kur laukia gyvuliukai, šeima, kur laukia namiškiai (studentai, kuriems mamos suspėja pilnas tašes maisto prigaminti, išleisti į mokslus), varškę, sūrį pardavimui suspjausti, kad prisidurti prie algos, trobas susitvarkyti ir dar šitaip gražiai išsipuosialėti aplinką, nes tose sodybose (E. ir A. Štulų, S. ir R. Matijošaičių) grožis susideda ne vien iš jūros gėlynų, bet ir elementaraus daiktų už kampų neužgrūdimo. Kiekvienas daiktas turi savo padėjimuką, kuris visiškai nerėžia akies, o tik pasimato kaip šauniai šeimos moka tvarkytis. Moteriškei turėtų būti gėda už daugelį tame straipsnyne pasakytų frazių, gėda prieš puikią Tolvaišų, R. ir D. Štulų, Pygagų, Bendžaičių, Liuorių šeimą ir aplamai ką aš čia vardinu... Gėda turėtų būti prieš kiekvieną šeimą, nes tikrai yra puikių mamų, šeimininkių, kurios kiek gali, tiek ir žiūri savo namučius, vaikus. (Žinoma, nekalbu, apie tas, kurios apart butelio nieko nemato.) Bet Sigutė nesupranta, kad kai kurioms šeimoms yra sunku ir ne gėlynai galvoj, kadangi pati Sigutė turi puikų, šeimai nešantį pinigėlius, dievo baimingą rykštei vyrą.

Šaunuolė Sigutė, tikrai labai trūksta tokių žmonių kaime.Stiprybės ir sėkmės tau!!Linkėjimai nuo dukterėčios!

Visada malonu skaityti apie darbščius žmones. Linkiu sveikatos, o visa kita ši Moteris pati sukurs savo darbu.

Smagu. kad pastebėtas paprastas žmogus.Džiaugiamės turėdami kaimynystėje jautrią, darbščią, kūrybingą, malonią kaimynę.Iš tiesų kaimelis mūsų gražus ir žmonės čia geri, gaila tik, kad žmonių mažėja, sodybos tuštėja.Džiugina sugrįžtantieji į tėvų namus, kaip , kad sugrįžo į senelių namus Sigutė.Užsukite į mūsų kaimelį :}

Nuostabios lelijos. Nuostabi moteris, puoselėjanti grožį. Daugiau tokių Lietuvoje. Būtų įdomu pamatyti daugiau sodybos nuotraukų.