Savivaldybių gerovės indeksas 2019

Vilniaus politikos analizės institutas, vienijantis įvairių sričių politikos ekspertus, parengė ir Prezidentūros Kolonų salėje pristatė savivaldybių gerovės indeksą. Sudarant šį indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai. Savivaldybių gerovės indeksai buvo skaičiuojami šiose kategorijose: miestų savivaldybių (8 savivaldybės); žiedinių savivaldybių (6 savivaldybės); didžiųjų kaimiškų savivaldybių (34 savivaldybės); mažųjų savivaldybių (12 savivaldybių). Jurbarko rajono savivaldybė bendroje 60 savivaldybių lentelėje užėmė 39 vietą, t. y. kiek žemesnę, nei praėjusiais metais (buvo 33), o didžiųjų kaimiškų savivaldybių tarpe – 20 vietą.

„Ypač džiugu, kad jau antrus metus Jurbarko rajonas išsiskiria fiziniu saugumu, nes 34 didžiųjų kaimiškų savivaldybių tarpe kartu su Elektrėnų savivaldybe dalinamės 6–7 vietomis“ – teigia savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Rezultatas skaičiuojamas pagal saugumą keliuose, nusikalstamumą, medicinos pagalbos prieinamumą, mirštamumą nuo neužkrečiamų ligų. Šį rezultatą lemia bendras visų tarnybų – policijos, medicinos įstaigų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos – darbas bei visų jų glaudus bendradarbiavimas su Jurbarko rajono savivaldybe. Tačiau neramina gyvybingos ekonomikos ir švietimo rodikliai. Pristatymo metu dėl šių rodiklių skaičiavimo ir kilo didžiausios diskusijos, kadangi skaičiuojamos užsienio investicijos, bet neatsižvelgiama į lietuviško kapitalo įmones, taip pat neskaičiuojamos investicijos tų įmonių, kurių buveinės registruotos didžiuosiuose miestuose. Atskirai reikia paminėti švietimo sritį – čia rezultatai ženkliai pablogėjo. Tai rodo, jog reikalingos kardinalios priemonės padėčiai gerinti. Dėl to bus peržiūrimas mokyklų tinklas, tariamasi su mokyklų vadovais, mokyklų bendruomene, švietimo ekspertais, ką reikėtų daryti, kad mokymosi pasiekimai gerėtų.

Pirmą kartą indeksas paskelbtas pernai. Šiemet skelbiamas indeksas apima 2016–2019 metų laikotarpį.