„Tūkstantmečio mokyklos II“ – kiekvieno vaiko sėkmei

Kai kalbame apie investicijas į švietimą, dažniausiai matome atnaujintas erdves, naują įrangą ar modernias laboratorijas, tačiau tikroji tokių pokyčių vertė atsiskleidžia tada, kai jie pasiekia vaikus. Būtent toks buvo Jurbarko rajone įgyvendinto projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – sukurti daugiau galimybių kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, mokymosi pasiekimų ar individualių poreikių.

Veiklos Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje.

Veiklos Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje.

2024–2026 metais įgyvendintas projektas tapo vienu didžiausių ir kompleksiškiausių švietimo projektų rajone. Beveik 1,7 mln. eurų investicija buvo skirta ne tik infrastruktūrai atnaujinti, bet ir spręsti konkrečius iššūkius: gerinti mokinių pasiekimus, plėsti STEAM ugdymo galimybes, stiprinti įtrauktį ir skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklų.

Naujos laboratorijos

Vienas ryškiausių pokyčių – naujos mokymosi erdvės. Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje įrengta moderni gamtos mokslų laboratorija, Jurbarko Naujamiesčio progimnazija papildyta šiuolaikinėmis eksperimentų ir tyrimų priemonėmis, o Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje duris atvėrė moderni gamtos mokslų laboratorija bei FAB LAB inžinerinės kūrybinės dirbtuvės.

Čia mokiniai dirba su 3D spausdintuvais, lazerinio graviravimo ir pjovimo staklėmis, programuojamais robotais, pažangiais mikroskopais ir kita modernia įranga. Pamokos tapo ne tik vizualesnės, bet ir labiau orientuotos į praktinį pažinimą. Mokiniai gali kurti prototipus, atlikti tyrimus, modeliuoti, programuoti ir praktiškai išbandyti tai, apie ką anksčiau tik skaitydavo vadovėliuose.

Eksperimentų dienos

Tačiau projekto sėkmė matuojama ne vien įsigyta įranga. Per dvejus metus mokyklose organizuotos eksperimentų ir bandymų dienos, į kurias įsitraukė daugiau kaip 950 mokinių. STEAM projekte „Kuriame kitaip“ aštuntokai rengė integruotus matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų ir technologijų projektus. Mokiniai mokėsi ne tik teorijos, bet ir bendradarbiavimo, atsakomybės bei problemų sprendimo.

Papildomų galimybių suteikė ir neformaliojo ugdymo veiklos. Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje veikė „Gamtos tyrėjų studija“ bei „Technologinės dirbtuvės“, o skirtingų mokyklų mokiniai kartu dalyvavo patyriminėje stovykloje „Geros pamokos receptai“. Tokios veiklos padeda vaikams atrasti savo stipriąsias puses, ugdo kūrybiškumą ir skatina domėtis ateities profesijomis.

Įtraukusis ugdymas

Ne mažiau svarbi projekto kryptis – įtraukusis ugdymas. Mokyklose įrengti sensoriniai kambariai, specializuotos erdvės, pritaikytos įvairių poreikių mokiniams. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje sensorinis kambarys tapo prieinamas ir judėjimo negalią turintiems asmenims. Čia galima atsipalaiduoti naudojant šviesų, garsų ir kvapų terapijas, vandens lovą ar masažinį fotelį.

Kartu daug dėmesio skirta pedagogų ir tėvų kompetencijoms. Organizuoti mokymai apie skirtingų ugdymosi poreikių vaikų ugdymą, autizmo pažinimą ir aplinkos pritaikymą. Taip siekiama ne tik pagerinti infrastruktūrą, bet ir stiprinti visos bendruomenės supratimą, kad kiekvienas vaikas gali sėkmingai mokytis, kai gauna jam reikalingą pagalbą.

Erdvės kūrybai

Pokyčiai vyko ir kultūrinio ugdymo srityje. Iki projekto pradžios rajone trūko ilgalaikių kultūrinių iniciatyvų, jungiančių mokyklų bendruomenes. Šiandien situacija jau kitokia. Naujamiesčio progimnazijoje įrengta kūrybinė erdvė, Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje – šiuolaikinio meno studija, o Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje – dailės ir taikomojo meno studija.

Mokiniai dalyvavo kūrybiškumo stovyklose, teatro edukacijose, susitikimuose su profesionaliais menininkais. Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo Naujamiesčio progimnazijos bendruomenės pastatytas miuziklas „Kartą Jurbarko džiunglėse“, subūręs mokinius, mokytojus ir miesto bendruomenę. Tokios veiklos ugdo ne tik kūrybiškumą, bet ir pasitikėjimą savimi, komunikavimo bei komandinio darbo įgūdžius.

Bendradarbiavimas

Vis dėlto bene didžiausias projekto pasiekimas – sustiprėjęs mokyklų bendradarbiavimas. TŪM veiklos buvo organizuojamos taip, kad naudą pajustų ne tik trys projekte dalyvavusios mokyklos, bet ir visas rajono ugdymo tinklas. Mokytojai dalyvavo mokytojystės klubuose, vedė atviras pamokas, dalijosi gerąja patirtimi ir kartu ieškojo sprendimų mokinių pasiekimams gerinti.

Per dvejus metus surengta daugiau kaip 20 atvirų pamokų, vyko reguliarūs mokytojų komandų susitikimai, apskritojo stalo diskusijos. Taip buvo kuriama profesinė bendruomenė, kurioje mokyklos ne konkuruoja, o mokosi viena iš kitos.

Tokia vienybė ir pasiekti rezultatai džiugina ir Jurbarko rajono savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių. „Beveik 1,7 milijono eurų virto moderniomis laboratorijomis, jaukiomis erdvėmis ir naujomis galimybėmis mūsų vaikams. Tačiau didžiausias laimėjimas – tai būtent mūsų mokyklų partnerystė. Sujungę jėgas, mokytojai ir vadovai parodė, kad visi Jurbarko rajono vaikai, nepriklausomai nuo to, kurioje ugdymo įstaigoje jie mokosi, yra verti paties geriausio, šiuolaikiško išsilavinimo“, – pabrėžia rajono vadovas.

Svarbiausia – sukurtos galimybės

Projektas tapo investicija ir į švietimo lyderystę. Mokyklų vadovai bei jų pavaduotojai stažavosi Austrijoje ir Lenkijoje, kur susipažino su pažangia švietimo praktika, STEAM ugdymo modeliais ir įtraukties sprendimais. Įgytos idėjos jau perkeliamos į mokyklų veiklos planus ir padeda kurti ilgalaikius pokyčius.

„Tai investicija į galimybes, kurias šiandien turi Jurbarko rajono vaikai – mokytis šiuolaikiškiau, drąsiau rinktis ateities profesijas ir augti aplinkoje, kurioje daugiau dėmesio skiriama kiekvieno mokinio sėkmei“, – pabrėžia projekto vadovė Aušra Baliukynaitė.

„Didžiausia projekto vertė yra ta, kad jo rezultatai pasiekia kiekvieną mokyklos bendruomenės narį. Mokiniai gali daugiau tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir atrasti savo stipriąsias puses. Tokios veiklos ugdo ne tik akademinius gebėjimus, bet ir kūrybiškumą, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi“, – teigia projektą administravusi Ilma Adomaitė.

Pokyčius kasdien mato ir mokyklų vadovai. „STEAM ugdymas mūsų gimnazijoje tampa viena svarbiausių krypčių. Praktiniai užsiėmimai sustiprino mokinių mokymosi motyvaciją, padidėjo jų įsitraukimas į ugdymo procesą. Džiaugiamės, kad šiais mokslo metais 15,7 proc. padidėjo III klasių mokinių, besirenkančių STEAM srities mokomuosius dalykus, skaičius“, – sako Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė.

„TŪM įrodė, kad tvarūs pokyčiai prasideda nuo žmonių. Kai bendruomenė susitelkia bendram tikslui, atsiranda sprendimai, kurie išlieka ir kuria vertę ateities kartoms“, – teigia gimnazijos TŪM programos koordinatorė Jurgita Kazinevičienė.

Šiandien „Tūkstantmečio mokyklos II“ Jurbarke galima vertinti ne tik kaip investiciją į infrastruktūrą. Tai investicija į vaikų ateitį, į mokyklų bendrystę, į mokytojų augimą ir į aplinką, kurioje kiekvienas vaikas turi daugiau galimybių atrasti, kurti, tobulėti ir siekti savo sėkmės.