Savivaldybės taryba 2020-uosius paskelbė skulptoriaus Vinco Grybo metais

Šie metai Jurbarko rajono savivaldybėje paskelbti garsaus  XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių skulptoriaus, paminklų kūrėjo  Vinco Grybo metais. Tai puiki proga prisiminti ir  giliau pažinti šį iškilų tragiško likimo menininką, kuris gyveno ir dirbo Jurbarke.

„Jurbarko kraštą garsina neeilinės asmenybės – skulptorius Vincas Grybas, operos solistas Antanas Sodeika, rašytojas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis, ir daugelis kitų. Nuo šiol kiekvieni metai bus skirti žymiam jurbarkiečiui atminti, prisimenant jų sukurtus kūrinius, atliktus darbus, rengiant parodas, konferencijas bei diskusijas bendruomenėje. Sprendimą priims Jurbarko rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į pateiktus siūlymus. Džiaugiuosi, kad ši menininkų iniciatyva suteiks galimybę išsamiau susipažinti ir prisiminti žymius jurbarkiečius“, – pristatydamas skulptoriaus Vinco Grybo asmenybei bei kūrybai skirtus metus, teigia Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Menotyrininkė Nijolė Tumėnienė pristato skulptoriaus biografiją:  „Vincas Grybas gimė 1890 m. spalio 3 d., Pelenių kaime, Šakių apskrityje, ūkininkų šeimoje. Šiemet minime šios žymios krašto asmenybės 130-ąsias gimimo metines. Tuo metu būsimas skulptorius mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje. 1904–1914 m. gyveno Varšuvoje, mokėsi gimnazijoje. 1910–1914 m. Varšuvos dailės mokykloje mokėsi skulptūros. 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Šakių apskrities valdybos pirmininku, vadovavo Lietuvos kooperacinių bendrovių sąjungos Importo-eksporto skyriui.

1923 m. vėl ėmėsi meno studijų. 1923–1925 m. Kauno meno mokykloje studijavo skulptūrą. Būdamas sumanus ir  veržlaus būdo studentas sugalvojo sukurti dekoratyvines skulptūras – Pelėdų su atversta knyga ir dekoratyvines vazas – ant Kauno meno mokyklos tvoros ir įvažiuojamųjų vartų (1924–1925 m.).  1925 m. pastačius Kauno meno mokyklos kieme M. K. Čiurlionio galeriją, jos portalo dekoratyvinis papuošimas buvo patikėtas Vincui Grybui ir Robertui Antiniui vyresniajam. 1925 m. Kauno meno mokyklos siuntimu Vincas Grybas išvyko į Paryžių studijuoti skulptūros ir keramikos. Mokėsi Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére) pas Emilį Antuaną Burdelį (E. A. Bourdelle), Sevro (Sévres) taikomosios dailės aukštojoje mokykloje, lankė Nacionalinę meno ir amatų konservatoriją (Conservatoire National des arts et métiers). 1928 m. grįžęs į Lietuvą apsistojo pas seserį Marcelę Meškeliūnų kaime (Šakių apskritis). Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke, buvusioje kunigaikščio Ilariono Vasilčikovo dvaro kontoroje. Čia sukūrė visus savo paminklus ir skulptūras. Nuo 1947 m. šiame pastate buvo Kraštotyros muziejus, kuriame eksponuoti ir keletas Vinco Grybo kūrinių, bei jo surinktų eksponatų. 1949–1950 m. skulptoriaus kūriniai laikyti prieštaraujantys socializmo kūrimo uždaviniams, todėl pašalinti iš muziejaus ir nerodyti žiūrovams, o pastatai nacionalizuoti. 1952 m. Petro Rimšos iniciatyva sprendimas panaikintas. 1960 m. atidarytas Vinco Grybo memorialinis muziejus.

                      Žymiausius paminklus skulptorius sukūrė per dešimt intensyvios kūrybos metų: Simonui Daukantui Papilėje (1930 m.), Vytautui Didžiajam Jurbarke (1930 m.), Žemaičiui Raseiniuose (1933–1934 m.), Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje (1934 m.), Petrui Vileišiui Pasvalyje (1935 m.), Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę Nemunaityje (1939–1940 m. nebaigtas, atkurtas 1989 m.). Vinco Grybo sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam (1932 m.) Kaune Aukštojoje Panemunėje 1951–1952 m. buvo sunaikintas, atkurtas 1990 m. pagal Jurgio Bučo projektą Laisvės alėjoje. Skulptoriaus paminklai neoklasicistinės krypties – kilnūs, prasmingi, sklidini tautinės dvasios, sukauptos plastikos, pasižymi išplėtotu postamentu, kuris padeda sureikšminti skulptūrą. Paminklai atitiko to meto dvasią, estetinius idealus, visuomenės lūkesčius. Bet skulptorius patyrė visas paminklo kūrėjo negandas: jo kūriniai buvo puolami politiniais sumetimais, griaunami ir atstatomi, didžioji jų dalis (net 11) neįgyvendinta. Skulptorius 1941 m. liepos 3 d. buvo sušaudytas Jurbarke kartu su kitomis nacių genocido aukomis.

Vincą Grybą amžininkai atsimena kaip veiklų, entuziastingą impulsyvų žmogų, kritiškos minties menininką, kuriam netrūko humoro. Skulptorius gyveno provincijoje, nesilankė Kauno kavinėse, kur virė aistros ir intrigos, jam buvo svetimas bohemiškas gyvenimas. Jis gyveno kukliai, kaimietiškai: sodino sodą, laikė bičių. Laisvalaikiu grodavo kanklėmis ir smuiku iš klausos. Vinco Grybo kasdienybė – didžiulis ir įtemptas darbas. Jis niekada neieškojo poilsio, nespėjęs užbaigti vieno darbo, imdavosi kito.“

Idėją paskelbti šiuos metus Vinco Grybo metais pasiūlė Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja, skulptoriaus anūkė dailininkė Rasa Grybaitė. Ji sako: „Kiekvienais metais stengiamės muziejuje sukurti kažką naujo, kad dar labiau atskleistume šį skulptorių ir kaip didį kūrėją, ir kaip žmogų. Didžiuojamės, kad didžioji ir pagrindinė ekspozicija yra Vinco Grybo originalūs darbai. Tai didžiausia vertybė. Šiais metais muziejaus kiemo aplinkoje atsiras nauja lauko paveikslų edukacinė ekspozicija, kuri pasakos apie Europos skulptūros meno raidą ir skulptūras, kurios darė poveikį Vinco Grybo kūrybinio mąstymo bei stiliaus formavimuisi. Tikimės, kad sulauksime teigiamo atsakymo iš Lietuvos kultūros tarybos ir mūsų projektas dėl komikso žanro knygos apie V. Grybą išleidimo bus teigiamai įvertintas. Įstrigę Vinco Grybo žodžiai, kad jau nuo mažumės reikia vaikus mokyti suprasti meną, pakurstė mintį sukurti mini lėlių teatrą ir spektaklį apie Vinco Grybo gyvenimą.“

Įprasminti įžymaus Jurbarko krašte gyvenusio skulptoriaus 130-ąsias gimimo metines sudaryta speciali renginių ir įvairių iniciatyvų programa. Finansavimo klausimai kai kurioms veikloms dar sprendžiami, tačiau tikimasi, kad šiais metais Vinco Grybo memorialinis muziejus pasipildys naujai sukurta lauko skulptūra „Pegasas“, bus surengta įsimintina koncertinė programa, spektaklis, vyks parodos.