PRIEŠ 30 METŲ Į POSĖDĮ SUSIRINKO PIRMOJI NEPRIKLAUSOMA RAJONO TARYBA

Neseniai iškilmingai paminėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30 metų sukaktį. Tokį patį jubiliejų šiais metais švenčia  nepriklausomos Lietuvos ir Jurbarko rajono savivalda. 1990 metų balandžio 18 d. įvyko pirmasis  laisvuose rinkimuose  išrinktos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdis. Ši jubiliejinė sukaktis – gera proga prisiminti tą nelengvą lūžio metą ir paminėti žmones, kurie prieš tris dešimtmečius  aktyviai dalyvavo kuriant Jurbarko rajono savivaldą.

Rajono Tarybos pirmininku pirmajame posėdyje buvo išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku.

1990 metais rinkimai į savivaldybių tarybas vyko kitaip negu šiuo metu. Jurbarko rajone buvo sudarytos iš viso 75 rinkimų apygardos ir deputatus (taip tuomet vadinti tarybos nariai) piliečiai rinko kiekvienoje apygardoje tiesiogiai. Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo ne tik politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, bet ir eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, už  kurį per rinkimus balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Kadencijos trukmė buvo 5 metai.

Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą 1990 metais buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4–6 kandidatai. Rinkėjų aktyvumas, lyginant su dabartiniu, buvo neįprastai didelis – pirmajame balsavime dalyvavo 71 proc., pakartotiniame net 75,5 proc. rinkėjų. Per pirmąjį balsavimą kovo 24 d. buvo išrinkti 43 Tarybos nariai, per antrąjį, kuris vyko balandžio 6 d., buvo išrinkti dar 25 Tarybos nariai.  7 rinkiminėse apygardose dar vieni pakartotiniai rinkimai buvo numatyti gegužės 19 d., per kuriuos buvo išrinkti 2 deputatai. Kai kuriose apygardose deputatai taip ir nebuvo išrinkti.

1990 m. balandžio 18 d. rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją – taip tuomet vadinti posėdžiai. Posėdyje dalyvavo 66 deputatai. Iškalbingi to laiko politinę dvasią puikiai perteikiantys 1990-ųjų metų  Tarybos posėdžių protokolai. Štai pačioje posėdžio pradžioje užvirė diskusija dėl sesijos transliavimo per vietinę Jurbarko rajono televiziją, kuriai tada vadovavo Nijolė Adomaitienė, ir kooperatyvo „Vairas“ televiziją, vadovaujamą Algimanto Reičiūno. Po aštrių ginčų balsų dauguma leista sesiją transliuoti abiem televizijoms.

Pirmuoju sprendimu sudaryta Mandatų komisija, į ją įrašyti deputatai Romas Juknevičius, Vidūnas Belevičius, Virginija Krikštanienė, Birutė Skandūnienė, Jonas Sirtautas. Mandatų komisijos pirmininku išrinktas Vidūnas Belevičius, kuris  savo pranešime pristatė naujai išrinktą rajono Tarybą – iš viso išrinkti 68 deputatai – 56 vyrai ir 12 moterų, 24 deputatai nepartiniai, 40 deputatų Lietuvos komunistų partijos, 2 – Lietuvos žaliųjų partijos nariai.  Pagal profesijas ir specialybes į Tarybą buvo išrinkta 18 agronomų, 10 mokytojų, 9 inžinieriai-mechanikai, 6 veterinarijos gydytojai, 4 technikai-mechanikai, 3 gydytojai, 3 miškininkai, 2 zootechnikai, 2 zooinžinieriai, po 1 teisininką, ekonomistą, buhalterį, 5 kitų specialybių atstovai.  Pagal išsilavinimą – 52 deputatai, baigę aukštąjį mokslą, 14 – spec. vidurinį, 1 – vidurinį, 1 – pradinį. Pagal amžių:nuo 21 iki 30 m. – 3 deputatai, nuo 31 iki 40 m.  –19, nuo 41 iki 50 m. – 26, nuo 51 iki 60 m.  – 18, daugiau kaip 60 metų – 2 deputatai. Vidutinis deputatų amžius buvo 44 metai.  Beje, dabartinės Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai  Remigijus Brazaitis ir Algirdas Gudaitis buvo išrinkti į 1990–1995 metų kadencijos rajono Tarybą ir joje sėkmingai dirbo.

Rajono Tarybos pirmininku pirmajame posėdyje buvo išrinktas Antanas Juozas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku. Rinkimai buvo demokratiški, į rajono Tarybos pirmininko pareigas dar buvo pasiūlyti Aloyzas Zairys, tuometinis Lietuvos komunistų partijos Jurbarko rajono komiteto sekretorius, Zenonas Jonas Januška, Jurbarko juridinės konsultacijos advokatas,  Bronius Švitra, Klausučių tarybinio ūkio direktorius. Bronius Švitra  ir Aloyzas Zairys patys atsisakė būti įrašyti į balsavimo biuletenį. „Politinis patikimumas dabar svarbiausia, todėl turi į valdžią ateiti nauji žmonės,“ – šie Aloyzo Zairio žodžiai įrašyti posėdžio protokole.  Slapto  balsavimo  metu už Antaną Juozą Kazakevičių balsavo 62, prieš 4 deputatai.

Pirmajame posėdyje buvo  suformuota ir vykdomoji valdžia. Į valdytojo pareigas  buvo pasiūlytas  Saulius Lapėnas. Deputatas Algimantas Pečiukaitis  rajono valdytoju pasiūlė rinkti Praną Vaišvilą. Abu pasiūlyti kandidatai atsakinėjo į gausius deputatų klausimus. Taryba balsų dauguma nusprendė, kad į slapto balsavimo biuletenį būtų įrašyta tik Sauliaus Lapėno pavardė.  Slaptame balsavime dalyvavo 66 Tarybos nariai, už Saulių Lapėną balsavo 60, prieš 6. „Visas jėgas atiduosiu ne tam, kad išsaugočiau kėdę, bet tam, kad būtų geriau gyventi“, – protokole įrašyti Sauliaus Lapėno žodžiai  po išrinkimo rajono valdytoju.

Tame pačiame posėdyje tik  jau atviru balsavimu valdytojo pavaduotojais išrinkti Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore – Stanislava Radzvilavičienė.

Taryba pirmajame posėdyje taip pat nusprendė, kad  bus sudarytos 7 nuolatinės komisijos ir išrinko Revizijos komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Pirmininku  buvo išrinktas tuometinio „Pergalės“ kolūkio vyriausiasis inžinierius-hidrotechnikas Petras Budrys, jo pavaduotoju  – Algirdas Gudaitis, tuo metu ėjęs Jurbarko buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato vyriausiojo inžinieriaus pareigas.

Tiek pirmajame, tiek ir kituose pirmosios rajono Tarybos posėdžiuose netrūko  aistrų, politinių ginčų, kunkuliuojančių emocijų. Iš protokolų matyti, kad  ypač  aktyvūs buvo deputatai  Algimantas Pečiukaitis, Albina Danisevičiūtė, Bronislovas Bendikas, Zita Savickienė,  Vytautas Atkočaitis, Edvardas Strončikas, Rimantas Plevokas, Vidūnas Belevičius, Zenonas Jonas Januška ir nemažai kitų. 1990–1995 metų kadencijos savivaldybės Tarybai teko priimti nemažai sunkių ir prieštaringų sprendimų. Taryba į posėdžius rinkdavosi rečiau, tačiau diskusijų būdavo daug.

Visagalis laikas sudėliojo atsakymus į daugybę  klausimų, kurie 1990-aisiais buvo visiškai neaiškūs. Akivaizdu, kad tai buvo ypatingų politinių pokyčių laikas, kai  nebuvo paprasta rasti  tiesiausią kelią. Tuomet rajono Tarybos pirmininko pareigas ėjęs  Antanas Juozas Kazakevičius sėkmingai  vadovavo pirmojo šaukimo rajono  Tarybai iki pat kadencijos pabaigos – 1995-ųjų metų kovo 21 d. įvykusio  paskutiniojo posėdžio.  Tarybos pirmininko  išmintis, geranoriškumas ir kantrybė  padėjo  gausią, skirtingų politinių pažiūrų ir įsitikinimų rajono  Tarybą suburti  bendram darbui ir ji  įvykdė savo paskirtį – priėmė daug  rajonui svarbių ir naudingų sprendimų.Už nuopelnus rajono savivaldai ir aktyvią visuomeninę veiklą 2011 metais Antanui Juozui Kazakevičiui buvo suteiktas Jurbarko rajono Garbės piliečio vardas.

Jurbarko savivaldos raidoje 1990–1995 metai visada bus svarbūs, o istoriją kūrę žmonės   verti didžiausios pagarbos.