Prastėjančią kelių būklę ir finansavimo mažinimą savivaldybės laiko pavojinga tendencija

Artimiausiais metais ketinama mažinti finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, o tai, pasak šalies savivaldybių, mokesčių mokėtojams ir šalies biudžetui galiausiai kainuos dar brangiau.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) projekte 2023 metams keliams numatyta suma yra tokia pati kaip ir 2022 metais – 543,1 mln. eurų, o 2024 ir 2025 metais – dar mažesnė nei šiemet, 521,9 mln. eurų. Iš jų vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti 2023 metais planuojama skirti 179,2 mln. eurų, 2024 ir 2025 metais - po 172,2 mln. eurų.

„Šiemet, kai suma yra skiriama tokia pati kaip pernai, realiai lėšos keliams mažėja – juk  infliacija šalyje jau viršijo 20 procentų. Sunku suvokti, kokia logika remiamasi dar labiau mažinant finansavimą keliams 2024-2025 metais, nors tiek ekspertai, tiek politikai sutaria, kad Lietuvos kelių būklė nuolatos blogėja. Tai – pavojinga tendencija,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, savivaldybės supranta, kad planuojant šių metų biudžetą didelės įtakos turėjo valstybės išlaidos dėl energijos kainų šuolio ir karo Ukrainoje. Tačiau mažinti finansavimą ir taip gana apleistai sričiai yra neatsakinga: kuo ilgiau bus vykdomi tam tikri stambūs infrastruktūros projektai, tuo daugiau jie kainuos. Brangs ir ilgus metus neprižiūrimų kelių tvarkymas.

„Keliai – viena iš kritinių šalies infrastruktūrų, todėl negalime sau leisti ignoruoti vis prastėjančią jos būklę kasmet mažinant finansavimą. Vėliau tai mums kainuos dar brangiau, nes būklė tik blogės, nebeatitiks keliamų reikalavimų ir kels grėsmę eismo saugumui. Jau nekalbant apie investicinę aplinką, kurią gerinti įtemptoje geopolitinėje situacijoje turime dar atkakliau. Kelių būklę turime vertinti ir sveikatos apsaugos reformos bei švietimo tinklo pokyčių kontekste,“ – teigia M. Sinkevičius. 

Savivaldybės taip pat teigia turėjusios daug lūkesčių dėl trimečio kelių finansavimo planavimo, tačiau nusivylė juo, nes realybėje niekas nepasikeitė: finansavimas ir toliau skiriamas einamiesiems metams, o per tris metus išdėstytų lėšų negalima panaudoti tada, kada tai racionaliausia ekonomiškai.

„Kartais didelį objektą pastatyti per metus kainuoja mažiau nei per tris. Tokį  sklandesnį darbų įgyvendinimą ir efektyvesnį lėšų panaudojimą ir turėtų užtikrinti ilgalaikis planavimas. Deja, dabartinis trimetis modelis mažai kuo skiriasi nuo ankstesniojo,“ - sako LSA viceprezidentė, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

2022 metų duomenimis, trečdalio šalies kelių būklė yra bloga ir neatitinka keliamų reikalavimų. Be to, šalyje yra net 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Net 62 procentai vietinės reikšmės kelių Lietuvoje vis dar yra žvyrkeliai.

Lietuvos savivaldybių asociacija