Melioracija Jurbarko rajone – darbai ir problemos

Valstybė yra perdavusi savivaldybėms valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymo ir naudojimo patikėjimo teise funkciją. Ją realizuoja savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, kurio specialistai vykdo iš valstybės biudžeto finansuojamų melioracijos darbų užsakovo funkcijas, techninę ir autorinę tokių darbų priežiūrą, organizuoja rajone esančių melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimą. Apie šią rajono ūkininkams aktualią sritį kalbamės su Martynu Kursevičium, kuris šiuo metu eina Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas.

Kaip apibūdintumėte  melioracijos padėtį  šalyje ir Jurbarko rajone?

 Kaip ir visoje Lietuvoje, melioracijos būklė Jurbarko rajone yra prasta. Įrenginiai susidėvėję,  50–60 metų senumo. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų po žeme esantys moliniai ar betoniniai drenažo vamzdeliai jau yra pasiekę savo galiojimo pabaigos terminą. Dažnai jie neatlaiko ekstremalių liūčių ir po jų susidarančio vandens kiekio spaudimo. Melioracija yra visos valstybės problema, todėl jau keletą metų ir Lietuvos aukščiausia valdžia ieško būdų, kaip gerinti situaciją ir atnaujinti melioracijos tinklą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerijoje vyksta diskusijos bei rengiamos strategijos dėl melioracijos lėšų didinimo ir šių lėšų šaltinių. Vienas tokių galimų sprendimo būdų yra siūlymas steigti  Melioracijos fondą. Rengiamas Melioracijos įstatymo projektas, kurio esminė pertvarka būtų visų melioracijos vamzdžių atidavimas žemės sklypo savininkui. Koks bus priimtas galutinis sprendimas, kol kas neaišku. Norisi tikėti, kad visos pertvarkos bus parengtos taip, kad nenukentėtų  žemdirbiai, ir esamos melioracijos sistemos būtų renovuotos.

Naudodamasis proga, noriu paraginti rajono žemdirbius neignoruoti melioracijos problemų, prisižiūrėti savo sklypus, nes visada yra lengviau ir pigiau neapleisti, neleisti užželti melioracijos įrenginiams, nei juos po to įrenginėti iš naujo.

 Melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas yra savivaldybei deleguota valstybinė funkcija. Kiek lėšų skiria valstybė Jurbarko rajonui šiai funkcijai realizuoti? Kam panaudojamos lėšos?

 Kasmet iš valstybės Jurbarko rajono savivaldybei skiriama apie ketvirtį milijono eurų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remontui ir priežiūrai.  Tai yra labai mažai. Lėšų poreikis melioracijai yra daug kartų didesnis. Paprastai daugiausia lėšų skiriama melioracijos griovių remontui.

Rajone iš viso yra daugiau nei 1000 km melioracijos griovių, iš jų kasmet  suremontuojama paprastai apie 20 km. Tam iš valstybės skiriamų lėšų tenka  apie 150 tūkst. eurų. Grioviai tvarkomi, iš jų pašalinant augančius želdinius, pakeičiant žiotis, iš vagos išvalant sąnašas, suremontuojant pralaidas. Dar apie 50 tūkst. eurų  panaudojama rinktuvų, pralaidų ar kitų melioracijos statinių remontui, o likusi dalis skiriama priežiūros darbams, užtvankų tvarkymui, techninių projektų rengimui.

Akivaizdu, kad kasmet melioracijos statinių remontui skiriama per mažai lėšų. Gal  ši veikla  finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų?

Mūsų vykdomi darbai yra  labiau „gaisrų gesinimas“, todėl džiugu, kad patys žemdirbiai vis labiau įsitraukia ir dažnai savo lėšomis arba pasinaudodami Europos Sąjungos parama remontuoja savo žemėse  taip reikalingą drenažą. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, į asociacijas susijungę ūkininkai gali atnaujinti savo melioracijos statinius už 350 tūkst. eurų, tačiau tokie  šaukimai būna gana reti.

Šiais metais Kalnujų melioracijos sistemų naudotojų asociacija įvykdė projektą „Kalnujų melioracijos sistemų naudotojų asociacijos nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos sistemų rekonstrukcija“, kuriam iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto buvo skirti 3 procentai įgyvendinimo tinkamoms išlaidoms reikalingų lėšų. Asociacija rekonstravo apie 10 km griovių, apie 2 km drenažo rinktuvų, apie 10 km sausintuvų ir 5 pralaidas, visi darbai atlikti Jurbarko rajono teritorijoje. Galbūt įdomesnė šio projekto dalis, kurios rajone daugiau neturime, tai gruntinio vandens lygio reguliavimo šulinių ir aplinkosauginių priemonių – šlapynių – įrengimas. Tokie įrenginiai šiame projekte yra keturi.

 Ką pavyko nuveikti pernai, kaip vyksta darbai šiais metais? Gal paminėtumėte, kokie konkrečiai darbai atlikti 2019 metais?

 Pernai buvo suremontuota 24 km griovių Girdžių seniūnijoje Pavidaujo kaimo apylinkėse. Šiais metais Seredžiaus seniūnijoje pradėtas vykdyti didelės apimties griovių remonto projektas, kuris tęsis ir kitąmet, darbų vertė 320 tūkst. eurų. Projektas  apims beveik 17 km griovių su visais juose esančiais hidrotechnikos statiniais, tai yra, pagal poreikį bus remontuojamos 26 pralaidos ir 134 drenažo žiotys. Šiuo metu darbai vyksta Motiškiuose (Seredžiaus sen.), atliekami griovio Nr. G-5 (Dauba) remonto darbai. Numatome suremontuoti ir griovį Nr. 1 (Dubausis) Pieštvėnuose. Kiti darbai priklausys nuo turimų lėšų. Manome, kad kitais metais bus užbaigtas visas projektas.

Eilėje jau laukia darbai Gricių apylinkėse. Čia numatoma suremontuoti 22 km griovių, 25 pralaidas ir beveik 200 drenažo žiočių, techninis projektas jau parengtas. Šiuo metu vykdomas projekto ekspertizės paslaugų pirkimas, o realūs darbai, tikimės, prasidės 2021 metais.

Šiais metais buvo gauta papildoma beveik 290 tūkst. eurų suma melioracijos statiniams remontuoti arba rekonstruoti, dalis šios sumos buvo paskirta techninių projektų parengimui ir ekspertizei. Lėšos skirtos dėl 2017 metais Lietuvoje iškritusio ekstremalaus kiekio lietaus, dėl kurio nukentėjo tiek žemdirbiai, tiek jų dirbamose žemėse esantys arba jiems įtakos turintys melioracijos statiniai. Šias lėšas buvo galima panaudoti tik dėl 2017 metais iškritusio lietaus nukentėjusiems melioracijos statiniams atkurti ir prevencinėms priemonėms įrengti,  kad ateityje tokių atvejų neįvyktų. Galime pasidžiaugti, kad visos lėšos sėkmingai panaudotos ir, tikimės, išspręs iki rekonstrukcijos šiose vietose buvusias problemas. Rekonstravome apie 3,6 km griovių, 47 žiotis, įrengėme 9 paviršinio vandens nuleistuvus ir 43 kontrolinius ir požeminius šulinius. Taip pat buvo rekonstruotos 4 pralaidos ir beveik 4,4 km valstybei nuosavybės teise priklausančių rinktuvų. Darbai buvo atlikti visame rajone.

Atsisakėme viešojo pirkimo būdu pirkti visų atliekamų melioracijos darbų Jurbarko rajone techninę priežiūrą. Šią užduotį vykdo didelę patirtį ir reikiamą kvalifikaciją turintis Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Vincentas Pocius.

 Ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai skundžiasi dėl sulūžusių pralaidų, dėl užžėlusių melioracijos griovių. Ką galėtumėte jiems atsakyti?

 Mums žinoma ši problema. Deja, galiojantys teisės aktai draudžia valstybės skiriamas lėšas naudoti sulūžusių pralaidų rekonstrukcijai. Rajone yra nemažai pralaidų, kurių suremontuoti nepakeičiant vamzdžių neįmanoma. Griovių kasmetiniam šienavimui ar atžalų šalinimui lėšų taip pat nepakanka, todėl šienaujami tik tie grioviai, dėl kurių yra prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai Europos Sąjungai. Neprižiūrint suremontuotų griovių, jie vėl po truputį ima užaugti augmenija,   todėl norėtųsi kad ūkininkaujantys gyventojai patys prižiūrėtų šalia jų sklypo esančius griovių šlaitus, ypač tuos, kuriuos suremontuojame valstybės lėšomis, nes tik taip melioracija veiks ir vanduo iš jos šalinsis be kliūčių, padidės derlius.

Džiaugėmės, kai buvo suteikta galimybė ūkininkams dalyvauti Pelno nesiekiančių investicijų programoje. Pagal šią programą  žemdirbiai galėjo imtis išvalyti griovius nuo augmenijos ir gauti už tai paramą, o vėliau juos deklaruoti ir gauti papildomas išmokas. Tačiau naujos tokios programos nėra, tenka dirbti ir planuoti darbus iš melioracijai  kasmet skiriamų lėšų.

 Kaip parenkate teritorijas ir melioracijos statinius, kurie bus remontuojami? Kur turi kreiptis ūkininkai, pastebėję galimas  melioracijos įrenginių  problemas?

 Labai dažnai po didelių liūčių ūkininkai pamato savo laukuose atsirandančias duobes, tai gali būti melioracijos vamzdžių įlūžimai, per kuriuos į drenažą kartu su vandeniu įsiurbiamas ir gruntas. Nuo po žeme esančio melioracijos vamzdelio skersmens priklauso ir duobės dydis. Tai gali būti nuo mažos duobutės iki įspūdingo dydžio kraterių. Dažnai žemdirbiai užlygina šias duobes ir dirba lauką toliau, o po to stebisi, kodėl ėmė mirkti laukas. Visada rekomenduojame pažymėti rastos duobės vietą, atvykti į Žemės ūkio skyrių ir išsiaiškinti apie galimybes remontuoti šiuos statinius valstybės lėšomis. Rajone turime daugiau kaip 64 tūkst. ha dirbamos žemės, kiekvieno žemės sklypo apžiūrėti ir užfiksuoti besiformuojančius gedimus neturime galimybės, todėl žemdirbių bendradarbiavimas su Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais pranešant apie gedimus būtų didelė pagalba stengiantis išsaugoti drenažą. Svetainėje www.jurbarkas.lt  esame sukūrę žemėlapį su visais melioracijos statiniais (žiūrėti „Jurbarko rajono savivaldybės žemėlapiai“). Tarp žemėlapių galima rasti ir informaciją apie rajone vykstančius melioracijos darbus.