Įgyvendinami projektai keičia Jurbarko rajoną

Kiekvieno didesnio ar mažesnio miesto ir rajono pagrindinis tikslas – kurti stiprią bendruomenę, palaikyti dialogą su vietos gyventojais, suprasti jų poreikius ir pagal tai paruošti ir vykdyti miesto augimo strategiją. Kaip tai sekasi daryti Jurbarko rajonui ir kaip keičiasi bendra situacija, pasakoja Jurbarko rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus.

2014 metais buvo patvirtintas Jurbarko rajono strateginis 10-ies metų plėtros planas. Galbūt galėtumėte apžvelgti ir išskirti, kurie darbai jau įgyvendinti ir kaip keičiasi Jurbarkas ir visas regionas?

Iš tiesų, 2014 metais rengiant ir tvirtinant Jurbarko rajono savivaldybės 2016–2026 metų strateginį plėtros planą buvo suformuluota Jurbarko rajono vizija – patrauklus gyventi, aplankyti ir investuoti Nemuno kraštas su išsaugota istorija, kultūra ir gamta.

Siekdami šios vizijos ir strateginių tikslų, geriname infrastruktūrą, socialines paslaugas, švietimo sektorių, sprendžiame aplinkosaugines problemas bei siekiame pakylėti į aukštesnį lygį savivaldybės žmonių gyvenimo kokybę. Tai darome tiek tvarkydami gyvenamąją aplinką, gerindami geriamojo vandens pasiekiamumą ir nuotekų tinklus, tiek tiesdami naujus kelius ir šaligatvius, gražindami kraštovaizdį, populiarindami turizmą ir pan. Visi šie pokyčiai jau dabar teigiamai veikia Jurbarko ir jo rajono gyventojus – pagerėjo transporto pralaidumo srautai, prie švaraus, kokybiško geriamo vandens tinklų prisijungė nemažai namų ūkių, kurie anksčiau tokios galimybės neturėjo.

Stengiamės kalbėtis su žmonėmis, tartis su bendruomenėmis, nes suprantame, kad tolimesni sprendimai ir ateities gyvenimas priklauso nuo palaikomo dialogo. Visi gauti siūlymai ir į bendruomenės poreikius orientuoti veiksmai yra apibendrinti ir numatyti mūsų plėtros plane, pagal kurį numatyta įgyvendinti daugiau nei 30 įvairių  projektų, tarp jų ir aktualių visai Tauragės apskričiai.

 Pavyzdžiui, labai svarbus yra Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas, kuriuo siekiama sumažinti į sąvartyną patenkančių mišrių komunalinių ir bioskaidžių atliekų kiekį. Šiam tikslui pasiekti Tauragės regione intensyviai plėtojama atskiro antrinių žaliavų surinkimo, atskiro žaliųjų atliekų surinkimo ir tvarkymo esamose kompostavimo aikštelėse sistema.

Jurbarko miesto centrą papuošė pagal projektą sutvarkytas vienas gyvenamųjų namų kvartalas. 

Norėčiau paminėti ir šiuo metu įgyvendinamą Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų infrastruktūros plėtros Tauragės regione projektą. Jį įgyvendindami siekiame didinti turistinį potencialą bei kompleksiškai užtikrinti turistų informavimą apie turizmo maršrutuose ir turizmo trasose esančias lankytinas vietas. Projektu numatoma vykdyti turizmo informacinės infrastruktūros plėtrą Jurbarko rajono, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilalės rajono savivaldybėse. Šiuo metu yra jau  įrengti informaciniai terminalai, informaciniai stendai, kurie pritaikyti ir neįgaliesiems, įrengti pėsčiųjų ir dviračių trasų žymėjimo ženklai.

Pagal e-rinkodaros projektą „Nemuno kelias“, kuris įgyvendinamas su VšĮ Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centru, VšĮ Šešupės euroregiono turizmo informacijos centru ir Kauno miesto savivaldybės administracija, planuojama viešinti 44 kultūros ir gamtos paveldo objektus, sukurtas pristatomasis regiono internetinis tinklapis bei interneto nereikalaujanti mobili virtualaus audiogido aplikacija su navigacija anglų, rusų, vokiečių, latvių kalbomis, sukurtos rinkodaros priemonės.

 Kokius pačius svarbiausius projektus galėtumėte išskirti Jurbarko rajone?

 Darbus ir vykdomus bei įvykdytus projektus galima skirstyti į kelias skirtingas grupes pagal prioritetines sritis, tikslus ir uždavinius.

Gyventojams vienas svarbiausių  projektų – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarko rajone, kuri tiesiogiai lemia jų gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę. Siekiant padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą Jurbarko rajone, dar 2017 m. buvo pasirašyta projekto finansavimo sutartis.  Projektą įgyvendinome keliais etapais. Vieno iš jų metu Smalininkuose buvo nutiesta apie 8 km naujų geriamojo vandens tiekimo tinklų 76-iems namų ūkiams ir nuotekų surinkimo tinklų 68-iems namų ūkiams.

Taip pat įgyvendinome geriamojo vandens gerinimo įrenginių statybos ir vandens tiekimo tinklų rekonstrukcijos etapą Veliuonos miestelyje. Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu geresnės kokybės geriamasis vanduo iš naujų vandens gerinimo įrenginių Veliuonoje  tiekiamas 203 namų ūkiams.

Baigiame Jurbarko miesto vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą. Šiuose vandens gerinimo įrenginiuose pagerintos kokybės geriamasis vanduo bus tiekiamas visiems esamiems Jurbarko miesto ir aplinkinių gyvenviečių, prijungtų prie bendros vandens tiekimo sistemos, vartotojams,  iš viso 5 883būstams.

Nepamiršti ir aplinkiniai kaimai bei miesteliai – Stakių miestelyje nutiestos vandens tiekimo linijos, Griaužų, Paskynų, Graužėnų ir Klangių kaimuose įgyvendinti vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinių įrengimų projektai. Eilėje laukia vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinių įrengimas Belvederio, Pieštvėnų ir Tamošių kaimuose.

 Ar numatyta regione spręsti ir bešeimininkių pastatų problemą?

 Tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas, tačiau jis tikrai pajudėjo iš vietos. Labai džiaugiamės, kad buvo įgyvendintas projektas „Bešeimininkių apleistų statinių likvidavimas Jurbarko rajone“. Projekto metu buvo likviduoti trijose Jurbarko rajono teritorijose esantys statiniai. Tai visiems gerai žinomi nenaudojamų nuotekų valymo įrenginių statiniai, esantys Vydūno ir A. Giedraičio-Giedriaus gatvėse bei vandens bokštas su gręžiniu, esantys Juodaičių kaime. Statiniai buvo bešeimininkiai, apleisti, darkantys kraštovaizdį bei keliantys grėsmę gyventojams. Likvidavus juos, panaikinti aplinką žalojantys objektai, o aplinkinės teritorijos sutvarkytos, tad pagerinta aplinkos ir kraštovaizdžio kokybė.

Pagal kraštovaizdžio formavimo priemonę dar planuojama sutvarkyti tris atvirais kasiniais pažeistas žemes (karjerus), esančius Skirsnemunės ir Seredžiaus miesteliuose, bei įrengti rekreacinę 7,9 ha gamtinio karkaso teritoriją prie Muitinės ir Barkūnų gatvių Mituvos upės slėnyje, Jurbarko mieste.

 Kalnėnų gyventojai turėdavo problemų važiuodami A. Giedraičio-Giedriaus gatve. Kokie darbai jau yra įgyvendinti, o kas dar liko?

 Tai yra svarbi susisiekimo arterija kiek atokiau nuo miesto centro gyvenantiems jurbarkiečiams, todėl buvo būtina gerinti jos techninius parametrus ir pritaikyti šių dienų poreikiams. Projekto metu A. Giedraičio-Giedriaus gatvėje nutiesta asfalto danga, įrengti buitinių nuotekų ir vandentiekio linijų atvadai. Įrengus 2,09 km asfalto dangą, pagerėjo gatvės techniniai parametrai, leidžiantys Jurbarko gyventojams sumažinti kelionės laiką, kuro sąnaudas, aplinkos taršą, padidinti eismo saugumą, o svarbiausia – pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Numatyta darbų pabaiga – 2020 m. birželio 30 d. Šiuo metu projektui skirtas ir papildomas finansavimas, kurio lėšomis bus rekonstruotos A. Giedraičio-Giedriaus gatvės šalutinės gatvės-pravažiavimai, kurių bendras ilgis yra 0,55 km.

Siekdamipagerinti dviratininkų ir pėsčiųjų susisiekimą su pramoniniu rajonu dar šiais  metais planuojame Barkūnų gatvėje įrengti 0,6 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris leis sumažinti aplinkos taršą ir padidins pėsčiųjų saugumą.

 Su kokiomis problemomis susiduriate įgyvendindami projektus?

 Problemų tikrai yra, pagrindinės –lėšų trūkumas, terminų nesilaikymas, techninių dokumentų ir rangos darbų kokybės užtikrinimas. Rengiant projektų paraiškas, kiekvienas etapas yra išsamiai aprašomas, įvertinamas lėšų poreikis ir nustatomi įgyvendinimo terminai. Tačiau jau pradiniame etape rengiant techninius dokumentus pritrūksta rangovų disciplinos, dėl kurių užtrunka ir darbų pirkimų procedūros ir jų  įgyvendinimas. Taip pat labai dažnai prireikia projektų įgyvendinimui ir daugiau lėšų nei numatyta, nes atsiranda papildomų darbų ar įrangos poreikis.