Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo gegužės 12 d.

KLAUSIMO ESMĖ

   Referendumas vyks dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, ne dėl „daugybinės“ ar „dvigubos“ pilietybės įteisinimo.

   Referendume spręsime, ar mūsų piliečiai, jau gimimu įgiję LR pilietybę, galės ją išsaugoti, jeigu įgis kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.

   Svarstysime klausimą ne dėl kitų valstybių piliečių, kuriems galėtų būti suteikta LR pilietybė, bet tik dėl LR piliečių, kurie galėtų išsaugoti jau gimimu įgytą LR pilietybę.

   Klausimas bus sprendžiamas referendumo būdu, nes spręsime dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio redakcijos, o tam pagal Konstituciją reikia referendumo.

KLAUSIMO AKTUALUMAS

 Sprendžiama ilgametė problema – lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę.

   Kasmet Lietuvos valstybė praranda apie 1 000 savo piliečių.

   Esame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios neleidžia išsaugoti pilietybės (be Lietuvos, Austrija, Estija, Nyderlandai, Slovakija). 22 iš 27 ES valstybių narių leidžia ją išsaugoti.

   Šiuo metu LR pilietybės įstatyme nustatyta vienuolika išimtinių atvejų, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis (pvz., asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, LR pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas).

   2023 m. pabaigoje Seimas pritarė Pilietybės įstatymo pataisoms ir praplėtė užsienyje gimusiems lietuvių vaikams galimybę įgyti LR pilietybę (leista pateikti prašymą dėl LR pilietybės suteikimo ir pilnamečiams asmenims, jeigu pilietybė jiems priklausė pagal numatytą išimtį).

   Šis klausimas nėra aktualus tik tam tikrai vienai visuomenės grupei ar tik gyvenantiems užsienyje asmenims:

1) 2023 m. gruodį atlikus sociologinę apklausą, 3 iš 4, arba 76 proc., respondentų teigė, kad yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą LR pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, o 60 proc. respondentų ketina dalyvauti referendume.

2) 2019 m. vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo už LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą, beveik 1 mln. balsavimo teisę turinčių asmenų. Taigi visuomenės nuostata labai aiški – spręsti šį klausimą būtina nedelsiant.

STEREOTIPAI, SUSIJĘ SU REFERENDUME SVARSTOMU KLAUSIMU

   „Referendumas sukurs privilegijų išvykusiems“: netiesa, pilietybės išsaugojimas jokių privilegijų nesukurs. Sveikatos draudimo įmokos ir socialinės išmokos ar pašalpos priklauso ne nuo asmens turimos pilietybės, o nuo jo gyvenamosios vietos. LR piliečiai sveikatos įmokas moka tuo atveju, jei gyvena Lietuvoje. Mokesčiai mokami toje valstybėje, kurioje uždirbamos ir apmokestinamosios pajamos.

   Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte (https://bbf.lt/DdXSB) numatyta, kad gimimu įgytą LR pilietybę galėtų išsaugoti lietuviai, įgyjantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių (t. y. ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančių valstybių bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių) pilietybę.

   Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių LR piliečių. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jeigu referendumas įvyktų ir už teikiamą klausimą balsuotų daugiau nei pusė referendume dalyvaujančių asmenų, t. y. apie 1,2 mln. rinkėjų balsuotų už.

   Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimu sudaryta darbo grupė referendumui pasirengti nusprendė dėl siūlomos Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės ir Pilietybės konstitucinio įstatymo projekto teksto.