Kaip alternatyvą G. Nausėdai Jurbarko miesto gyventojai rinkosi I. Šimonytę, kaimo – R. Žemaitaitį ar I. Vėgėlę

Sekmadienį, gegužės 12-ąją, Lietuva rinko Prezidentą ir referendumu sprendė konstitucinį klausimą dėl pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę. Politikos apžvalgininkų prognozės, skelbtos prieš rinkimus, pasitvirtino: antrasis Prezidento rinkimų turas bus, o jame susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Jau antrą kartą vykusiame referendume dėl pilietybės balsų pakeisti Konstitucijai vėl neužteko.

Nors dabartinis Prezidentas užtikrintai pirmavo nuo pat pirmųjų rezultatų paskelbimo, rinkimuose kurį laiką buvo ir intriga – iki kol buvo pradėti teikti didžiųjų miestų duomenys, antroje vietoje kurį laiką laikėsi Remigijus Žemaitaitis, vėliau su 9,27 proc. balsų galutinėje kandidatų rikiuotėje likęs ketvirtas.

Vis dėlto jau apie vidurnaktį pasidarė aišku, kad antrajame Prezidento rinkimų ture, kuris vyks gegužės 26 d., susitiks dabartinis Prezidentas G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, ir premjerė I. Šimonytė (19,78 proc.). Trečias liko Ignas Vėgėlė (12,37 proc.).

Dabartinis Prezidentas buvo pirmas 57-iose iš 60 apygardų, Vilniaus miesto ir užsienio apygardoje pirma buvo I. Šimonytė, o Šalčininkų rajono ir Visagino apygardose – Eduardas Vaitkus (7,32 proc.).

Jurbarke pirmavo G. Nausėda ir I. Šimonytė

Iš viso Jurbarko rajono savivaldybės rinkėjų sąraše įrašyta 21 041 rinkėjas, rinkimuose dalyvavo 11 499 (54,65 proc.) – mažiau nei šalies vidurkis. Aktyviausiai balsavo Veliuonos rinkimų apylinkės rinkėjai – 63,67 proc., Juodaičių – 62,08 proc. ir  Rotulių – 61,32 proc. Pasyviausi buvo Armeniškių apylinkės rinkėjai, kurių iš viso balsavo 47,75 proc.

Jurbarko rajono rinkėjai daugiausiai balsavo už G. Nausėdą, kuris gavo 49,01 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. I. Šimonytė mūsų rajone surinko 13,51 proc., Ignas Vėgėlė – 13,09, proc., Remigijus Žemaitaitis – 12,86 proc., Eduardas Vaitkus – 5,04 proc., Dainius Žalimas – 2,7 proc., Andrius Mazuronis – 1,33 proc., Giedrimas Jaglinskas – 1,5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, dabartinis Prezidentas G. Nausėda buvo pirmas visose Jurbarko rajono rinkimų apylinkėse. Tačiau antrąsias vietas užėmę politikai skyrėsi. Peržvelgus Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje skelbiamus rezultatus paaiškėjo, kad Jurbarko miesto ir arčiau jo esančių gyvenamųjų vietovių gyventojai daugiausiai balsavo už G. Nausėdą ir I. Šimonytę, o atokesnių kaimų gyventojai buvo linkę rinktis G. Nausėdą ir R. Žemaitaitį ar I. Vėgėlę.

I. Šimonytė antra buvo Smalininkų, Jurbarkų, Rotulių, Girdžių, Veliuonos, Pilies, Vydūno, Vytauto Didžiojo ir Naujamiesčio rinkimų apylinkėse.

O štai Jurbarko miesto Dariaus ir Girėno rinkimų apylinkėje antras buvo I. Vėgėlė, aplenkęs I. Šimonytę 0,32 proc. I. Vėgėlė antras taip pat buvo Pavidaujo, Vadžgirio, Armeniškių, Seredžiaus, Klausučių Ir Skirsnemunės rinkimų apylinkėse.

Paulių apylinkėje antri buvo du kandidatai – I. Vėgėlė ir R. Žemaitaitis, surinkę vienodai, po 17,89 proc. šioje apylinkėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. R. Žemaitaitis antras buvo taip pat Viešvilės, Žindaičių, Eržvilko, Pašaltuonio, Lybiškių, Kartupių, Rutkiškių, Šimkaičių, Juodaičių, Tamošių, Stakių, Raudonės rinkimų apylinkėse.

Konstitucijai pakeisti balsų neužteko

Nors antrą kartą po penkerių metų vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dalyvavo daugiau nei 1,4 mln. (1 400 444) arba 59,02 proc., rinkėjų, iš kurių už pakeitimą balsavo daugiau kaip 1 mln. (1 014 304) arba 72,43 proc., jų balsų Konstitucijai pakeisti neužteko, nes tam reikia surinkti daugiau kaip 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų balsų.

Rinkėjų sąraše šiais metais iš viso buvo įrašyti per 2,385 mln. piliečių, todėl sprendimui priimti buvo privalu surinkti per 1,192 mln. rinkėjų balsų. Pritrūko kiek daugiau nei 178 tūkst. balsų.

Šis rezultatas vis dėlto buvo geresnis nei prieš penkerius metus, kai 2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 564.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“ Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 11 369  (54,03 proc.) Jurbarko rajono rinkėjų. Už Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą balsavo 73,39 proc., prieš – 23,90 proc., 2,71 proc. biuletenių buvo sugadinti.

Primename, kad antrasis Prezidento rinkimų turas vyks po dviejų savaičių, gegužės 26 d.