Žygiu pagerbti Lietuvos partizanai ir generolas Jonas Žemaitis-Vytautas
Sekmadienį, gegužės 19 d., J. Žemaičio-Vytauto 110-asias gimimo metines, žygyje buvo paminėta gausybė žmonių. Susirinko kariai ir civiliai, žygeiviai, organizacijų atstovai, moksleiviai, kurie 12 km žygiu pagerbė Lietuvos partizanus ir generolą Jono Žemaitį.
Žygio maršrutas prasidėjo Paskynuose, žygiuota pagal Lapgirių mišką iki Jono Žemaičio – Vytauto bunkerio, vyriausioji partizanų vadavietės. Ten vyko iškilmingas paminėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Krašto apsaugos ministras, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos atstovai, seimo nariai, rajono meras ir vicemeras.
Žygio dalyvius Lietuvos kariuomenė pavaišino koše ir arbata.
Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio – Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.
Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę Jonas Žemaitis – Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
Paskutinis ketvirtojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.
Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.
„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai –Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Kasmet prie Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko r. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
Rychlá pujcka - prímý nvestor 50.000Kc až 60,000.000Kc. Pujcte si ješte dnes bezkonkurencní služby p...
Jurbarkiečiai kviečia judėti: sportuosi – jausies geriau