Žaibo kirtis: į Jurbarkų seniūnijos pastatą rinkosi atsargos kariai (atnaujinta)

Pakvietė apie 200, o atvyko - apie 90. Į Jurbarke paskelbtą dalinę mobilizaciją prisistatė gerokai daugiau atsargos karių nei tikėtasi. "Tai yra daug. Galvojau, kad atvyks koks 60", -  penktadienį kalbinamas prie Lietuvos kariuomenės šaukimo punkto, įsikūrusio Jurbarkų seniūnijos pastate, "Mūsų laikui" Andrius Jovaišas, vadovaujantis Karo prievolės ir komplektavimo poskyriui, kuris administruoja Jurbarko, Šakių ir Raseinių rajonų savivaldybėse gyvenančius karo prievolininkus. Penktadienį Jurbarke, kaip ir dar vienuolikoje miestų, penktadienį vyko dalinė parengto rezervo karių mobilizacija  (Biržuose, Pakruojyje, Telšiuose, Plungėje, Tauragėje,  Kėdainiuose, Molėtuose, Ignalinoje, Šalčininkuose, Varėnoje, Trakuose. 

Penktadienį Jurbarke, kaip ir dar vienuolikoje miestų (Biržuose, Pakruojyje, Telšiuose, Plungėje, Tauragėje,  Kėdainiuose, Molėtuose, Ignalinoje, Šalčininkuose, Varėnoje, Trakuose), vyko dalinė parengto rezervo karių mobilizacija – 12-oje miestų veikė 12 šaukimo punktų, į kuriuos sukvietė apie 2 tūkst. karių.

Anot A. Jovaišo, dauguma atvykusių – iš Šakių bei Raseinių rajonų. Jurbarkiečių buvo nedaug. Rezervininkai – iki 40 metų amžiaus, karinę tarnybą atlikę prieš maždaug 15-17 metų.

Apie 30 vyrų paskambino ir pranešė, kad negalės atvykti, nes gyvena ir dirba užsienyje

.Lietuvos kariuomenės šaukimo punktas įsikūrė antrajame Jurbarkų seniūnijos pastato aukšte. Anot A. Jovaišo, atsargos kariams rinktis buvo numatyta vieta Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje Jurbarko turizmo ir verslo centro konferencijų salėje, bet šios minties teko atsisakyti, nes penktadienį čia vyko konferencija, kuria prasidėjo Jurbarko miesto ir verslo dienos.

Atvykusieji į šaukimo punktą pirmiausia turėjo užpildyti anketą, atlikti medikų pirminę sveikatos patikrą bei atnaujinti apie save duomenis. Tam, kad užsiregistruotų, kai kurie rezervininkai nepatingėjo atvažiuoti apie 80 kilometrų. „Šiuose kraštuose gyvena sąžiningesni, atsakingesni žmonės“, – kalbėjo A. Jovaišas.

Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose. „Žaibo kirtis“ – trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.

Su skeveldra akyje

Atskirame kabinete atsargos karius priiminėjo keturių medikų grupė, kuri, remdamasi kario ligos istorija bei surinkta vietoje informacija, sprendžia, ar jis tinkamas karo tarnybai paskelbus mobilizaciją. „Turime kiekvieno ligos istorijas, patys išsiklausinėjame, įvertinę dabartinę būklę sprendžiame, ar jie pagal visas indikacijas ir reikalavimus tinka privalomai karo tarnybai ar ne. O jei yra tam tikros ūminės ligos, tuomet tam tikram laikui atidedame privalomąją karo tarnybą“, – „Mūsų laikui“ sakė vienas iš medikų.

Tarnybą tą dieną laikinai atidėjo keturiems atsargos kariams, kurių vienas į patikrą atėjo po neseniai patirtos akies traumos, patirtos darbo metu – su skeveldra akyje. „Atėjo kaip po karo“, – juokavo medikai.

Tarp keturių medikų – net dvi Jurbarko rajono PSPC šeimos gydytojos.Medikai šiose pratybose dalyvavo savo noru.

Atėjo, nes buvo įdomu

Užsiregistruoti atvykę atsargos kariai buvo nusiteikę linksmai. „Atsiuntė laišką, kad reikia ateiti, ir atėjome. O ką darysi?“, – sakė kalbinti kariai, laukdami eilėje atnaujinti apie save duomenis. „Gal neužsiėmę tiek buvome, kiek kiti. Galimybės leido ateiti ir atėjo“, – sakė kitas. „Kiekvieno asmeninis pasirinkimas – ateiti ar ne, – išreiškė nuomonę trečias, eilėje laukiantis atsargos karys. – Man tai buvo įdomu pasižiūrėti, kaip čia bus“, – kalbėjo jis.

„Jei atėjote dabar, vadinasi, jei iškiltų reali grėsmė, ateitumėte ir tada?“, – paklausėme. „Galima į šitą klausimą neatsakyti“, – juokėsi jie. „Nežinom, kaip būtų“, – šypsojosi jie. Juokavo, kad prieš išvykdami žmonoms ir draugėms sakė, kad eina į karą.

Nuo žvalgų iki išminuotojų

Tarp atvykusiųjų rezervininkų buvo tarnavusių įvairiausiose vietose ir skirtingų karinių specialybių atstovų: vienas karinę tarnybą atliko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, kur buvo žvalgu. Kitas ten pat, tik jo karinė specialybė – kulkosvaidininkas; trečias iš ten pat – išminuotojas. Kiti atsargos kariai karinę tarnybą atliko tuomet dar buvusiame Tauragės Kęstučio „Geležinio vilko“ batalione, dar vienas – Didžiojo kunigaikščio Vytenio batalione Marijampolėje.

„Kai atsidarytų mobilizacijos poskyris ir registruotų rezervininkus, ateitų ne tik tie, kuriuos pašaukė, bet ir visi tie, kurie nori ginti tėvynę ir ne tik to amžiaus, bet ir vyresni iki 55 metų vyrai ir moterys, kurie pasiruošę ir jaučia pareigą ginti tėvynę“, – patikino Edgaras Gabševičius, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės štabo būrio skyriaus „Juodas vilkas“ vadas.

Projektas: Pilietiškumo ugdymas - ginklas pasienyje prieš propagandą